Ukrainos gyventojai šąla nekūrenamuose namuose – Rusija bombarduoja be atvangos

Lietuvą neseniai šokiravo pranešimai, kad dėl staiga užgriuvusio didelio sniego Plungės, Kretingos ir dar ke­liuose Žemaitijos rajonuose buvo uždarytos mokyklos, o mokiniams pamokos kelias dienas vyko nuotoliniu būdu. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kaip reiktų gyventi, jei panašiai tiek prisnigus ir spaudžiant keliolikos bei dau­giau laipsnių šalčiui jūsų bute dingtų šildymas, elekt­ra, dujos ir vanduo?

Būtent tai šiuo metu patiria ne tik daugybė Ukrainos didmiesčių ir kaimelių, bet ir šalies sostinė. Čia situacija po priešo antskrydžių yra pati sudėtingiausia, mat mažuose miesteliuose gyventojai ke­lioms dienoms prisiglausti gali ir pas privačius namus turinčius giminaičius ar bičiulius. Sunkiausia tiems kyjiviečiams, kurie gyvena viršutiniuose daugiaaukščių butuose. Mat vandenį į juos pakelia specialūs elektriniai varikliai, o dingus elektrai, vandens nebėra net tualetuose. Be to, neveikiant liftams, į 30-ą aukštą daug vandens neatsineši, tad pensininkai, ligoti asmenys ar šeimos su mažais vaikais pateko į labai pavojingus spąstus.

Kyjivo valdžia neriasi iš kailio, siekdama pagelbėti, tačiau meras Vitalijus Klyčko nusprendė neslėpti sunkumų ir paragino vykti pas gimines visus, kas tik turi tokią galimybę. Tačiau ne visiems tai įmanoma: vieni negali palikti darbo, nes bijo dėl pravaikštų jo netekti, dalis prisibijo įstrigti pusnyse, treti viliasi, jog padėtis sunormalės. 

Ir nors meistrams, dirbantiems ištisomis paromis, Kyjivo meras nurodė išmokėti specia­lias premijas, kad paskatintų, pagalbon pakvietė visus, kas sugeba bent kiek remontuoti, vis tik padėtis išlieka sudėtinga. 

Po bombardavimų iš pirmadienio į antradienį Kyjive be šilumos liko daugiau nei 5630 daugiabučių namų, viena miesto pusė visai neturi vandens, dėl trūkusių vamzdžių varvekliai susiformavo net laiptinėse...

Merijos sutelkti savanoriškų organizacijų aktyvistai beldžiasi į nešildomų namų butus, registruoja pasilikusius gyventi žmones ir neša jiems karštą maistą bei miegmaišius. Kol kas nepranešama apie mirtinai sušalusius asmenis, tačiau daugėja informacijos apie randamus negyvus naminius gyvūnus. Šiuos raginama priglausti, maitinti. Prie nešildomų namų išdygo palapinės, kuriose galima pasišildyti, gauti šiltos arbatos, pakrauti telefonus iš pajungtų dyzelinių generatorių. 

Tokia šalta žiema Ukrainoje buvo tik pirmus karo mėnesius 2022 m. Pamenu, tada vykdamas į Ukrainą, regėjau, kaip prie perėjimo punkto pasienyje į Lenkiją driekėsi kilomet­rinė pabėgėlių eilė, o žmonės šildėsi prie uždegtų laužų. Ky­jivas tada skendėjo absoliučioje tamsoje, bet ne todėl, kad ne­buvo šildymo ir elektros. Elekt­­ra buvo išjungiama dėl tokio kariškių nurodymo, mat šie baiminosi, jog okupantai naktį siųs raketas ten, kur pamatys šviesą.

Realų šilumos, elektros ir vandens stygių pirmą kartą man asmeniškai teko pajusti nuvykus į Charkivą, kurį okupantai tada buvo pusiau apsupę. Labiausiai kentėjo Šiaurės Saltivkos mikrorajonas, arčiausiai Rusijos esantis miesto pakraštys, mat pro čia siekę prasiveržti priešai jį bombardavo dieną naktį. Dalis Šiaurės Saltivkos gyventojų apsigyveno metro požemiuose, dauguma pėsčiomis patraukė geležinkelio stoties link, o pavieniai asmenys visgi pasiliko savo butuose. Tada vežiau kartu su vienos religinės bendruomenės savanoriais maistą tiek met­ro pasislėpusiems, tiek kelių daugiaaukščių rūsiuose įsikūrusiems asmenims. Šių pasakojimai buvo sukrečiantys – valgį gamindavo ant laužo, bet tik aprimus bombardavimui, tačiau tekdavo kieme laidoti ir nuo skeveldrų žuvusius kaimynus...

Vėliau susipažinau ir su legendiniu tapusiu kiemsargiu Anatolijumi, kuris dvylikaukščiame name Šiaurės Saltivkoje ne tik kad liko vienui vienas, bet ir saugojo kaimynų namus nuo vagių bei dalinosi varganu maistu su gretimame name likusiomis dviem ligotomis pensininkėmis. Rytais norėdamas nusiprausti Anatolijus privalėjo vandens kibire visų pirma pramušti susidariusį ledą, mat jo bute visi langai per sprogimus išdužo. Po pusmečio priešas buvo nuvytas nuo Charkivo, ir kitą žiemą Šiaurės Saltivkoje išdygo palapinės, vienoje kurių Anatolijus naktimis šildėsi. Vyriškis apsidžiaugė nuvežus lietuvių suaukotų pinigų ir apgailestavo, kad vi­sus metus neįstačius langų, bute įsiveisė pelėsis. Komuna­linės tarnybos visų pirma langus tvarkė kituose mikrorajonuoe, o dėl Saltivkos daugiabučių buvo laukiama ekspertų išvadų – kuriuos namus bus nurodyta griauti, o kuriuos dar įmanoma remontuoti.

Per šias Kalėdas savo socia­linių tinklų paskyroje paskel­bęs apie aukų rinkimą ukrainiečiams, paaukotas lėšas per­vedžiau gyvūnų prieglaudoms bei ma­skuojančius tinklus fronto ka­riams gami­nančioms organizacijoms. Pas­tarųjų va­dovai neseniai informavo, jog gautas lėšas skyrė ne tink­lams, bet kūno šildymo priemonėms. Mat užėjus dideliems šalčiams, apkasų įtvirtinimuose esantys kariai labiausiai prašo specia­lių šildančių pleistrų bei šildančių tepalų, kurie gelbėja nuo galūnių nušalimo. Beje, šiuos pleistrus bei vakuminiuose paketuose sudėtą maistą priekinėje linijoje esantiems kariams nugabenti įmanoma tik dronais...

Sniego gausa bei šalčiai susirėmimų fronte beveik nesumažino. Priešas ir toliau po truputį stumiasi gilyn, praėjusią savaitę vėl užėmė keletą kaimų Donecko, Zaporižės, Sumų regionuose. Ukrainos delegacija savaitgalį JAV susitiko su šios šalies atstovais aptarti taikos proceso bei informuoti apie Rusijos padarytą žalą energetikai. Ukrainos karinė žvalgyba pranešė turinti duomenų, kad Maskva artimiausiu metu ketina surengti naują galingą energetinių objektų bombardavimą, ir šildymo problemos gali dar labiau paaštrėti. Siekdamos padėti Kyjivui išgyventi šią sunkią žiemą, įvairios šalys skyrė papildomą paramą bei skubiai išsiuntė dyzelinių generatorių siuntas. Ir nors jie nėra pajėgūs apšildyti visų namų, bet bent padės užtikrinti energiją ligoninėms, vaikų bei senelių namams ir kitoms svarbioms įstaigoms. Siekdama taupyti energiją, Kyjivo merija nurodė sumažinti ir taip menką apšvietimą gatvėse bei išjungti reklamas. Prezidentas Volodimyras Zelenskis paragi­no užsienio partnerius kuo greičiau atsiųsti papildomų prieš­­raketinių sistemų, kad būtų galima labiau apsaugoti energetinius objektus. Tačiau Mask­va per neseną apšaudymą pa­de­monstravo, kad raketa „Orešnik“ skrenda tokiu dide­liu greičiu, jog įveikia visas priešraketines sistemas. 

Tai galimai savotiškas perspėjimas Kyjivui, jog jei nesutiks derėtis Maskvos primestomis sąlygomis, Ukrainai teks šalti ne tik šią, bet ir kitą žiemą. Kokiame etape yra derybos dėl taikos ir kada bus susitarta dėl ugnies nutraukimo, šiuo metu niekas nežino. Tuo labiau, jog dabar kilo nemenkų problemų ir dėl JAV bei Europos Sąjungos santykių – įtampa paaštrėjo po to, kai JAV kariai suėmė Venesuelos prezidentą, o Donaldas Trumpas ėmė grąsinti užgrobti Grenlandiją. Negana to, jis gąsdina ir naujais muitais. Ar šie nesutarimai nesukels sunkumų derantis dėl taikos Ukrainoje, parodys netolima ateitis. 

Eldoradas BUTRIMAS

AUTORIAUS nuotr.