Viešųjų pirkimų susitarimai skaidrumo neužtikrina
Nuo Romos imperijos laikų žinoma, kad piliečių aktyvumą lengviausia nuslopinti duona ir žaidimais. Tokia patirtimi kuo puikiausiai, regis, naudojasi ir Šilalės savivaldybės vadovai, dosniai švaistantys mokesčių mokėtojų pinigus įvairioms pra-mogoms, vaišėms ir savęs garsinimui. Išanalizavus maždaug 600 nuo šių metų balandžio pradžios iki liepos vidurio sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių, klausimų ir abejonių sukėlė maždaug 130 pirkimų už daugiau nei 150 tūkst. eurų. Didžiosios dalies tokių abejotinų pirkimų sutartys yra žodinės, todėl nepatikrinsi, nei kas iš tiesų buvo pirkta, nei už ką rajono biudžeto pinigais sumokėta.
Brangiausiai kainavo techninės paslaugos
Vieną didžiausių savivaldybės išlaidų kategorijų sudaro investicijos į pramogas ir renginius. Ir nekeista – šiemet ir seniūnijose, ir mieste jau vyko nemažai didelių renginių, tarp jų – ir regiono dainų šventė, be to, jau įsibėgėjęs ir pasiruošimas tradicinei miesto šventei, todėl viešųjų pirkimų puslapyje mirgėte mirga pramogų ir koncertų pirkimo sutartys. Ir toli gražu tikrai ne viskas dar paskelbta – paprastai pirkiniai yra „palaikomi“, kol nuslūgs žmonių susidomėjimas, neretai jie išskaidomi, kad sumos neatrodytų įspūdingos ir pan. gudrybės.
Nors šventes rengia Šilalės kultūros centras, Šilalės savivaldybės administracija vien per 3 mėnesius sudarė bene 20 sutarčių. Bendra jų vertė – 40 tūkst. Eur. Pinigai dideli, tačiau absoliuti dauguma susitarimų liudija, jog buvo sumokėta „už pramogines paslaugas“, nenurodant nei konkretaus renginio pavadinimo, nei atlikėjo pavardės.
Didžiausia suma, 15 tūkst. 246 Eur. birželio 16 d. sumokėta UAB „Muzikos turas“ už technines renginių organizavimo paslaugas. Net du identiški „pramoginių paslaugų“ pirkimai tą pačią savaitę, birželio 15 ir 22 d., įvyko iš pramogų organizatoriaus MB „DV Garsas“, kuriai sumokėta 3000 ir 2800 Eur. Nurodytas ir nedidelis, 200 Eur įvertintas pirkimas iš Šilalės kultūros centre dirbančio fizinio asmens – neaišku, ar šis mokėjimas susijęs su jo tiesioginėmis darbo pareigomis, ar tai atskira, jo laisvalaikiu suteikta paslauga. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba ne kartą yra įspėjusi, kad tokiuose pirkimuose galimas viešųjų ir privačių interesų susikirtimas.
Pinigų negaili dovanoms ir vaišėms
Savivaldybė nėra maitinimo įstaiga, bet maisto perka labai daug – ir pagal ilgalaikes sutartis, ir vienkartiniais, nuolat pasikartojančiais nedideliais pirkimais, todėl kyla įtarimas, jog rajono vadovai ne tik svečius vaišina, bet ir patys kada panorėję vaišinasi.
Beje, pačioje savivaldybėje jau sklando juokeliai apie riešutukus, saldainiukus ir sausainiukus, kurių niekada netrūksta per rytinius ir popietinius „kavagėrius“ svarbiausiuose kabinetuose.
Iš viešųjų pirkimų sistemoje paskelbtų sutarčių matyti, kad per keletą mėnesių sudarytos net penkios ilgalaikės maisto tiekimo sutartys, iš jų trys – su UAB „Kepsita“, iš viso už 7820 Eur. Kodėl trys atskiros panašaus pobūdžio sutartys su tuo pačiu tiekėju yra sudarytos beveik vienu metu, o ne viena bendra sutartis? Praktika rodo, jog viešųjų pirkimų skaidymas į kelias mažesnes dalis kartais naudojamas, siekiant išvengti griežtesnių, didesnės vertės pirkimams taikomų procedūrų. Gali būti, kad sutartis su ta pačia įmone sudarė dvi seniūnijos ir savivaldybės administracija, tačiau seniūnijos nėra atskiros, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įstaigos ir savo sutarčių negali turėti.
Beveik visos ilgalaikės sutartys sudarytos metų laikotarpiui, tačiau savivaldybė vis tiek nuolat perka maisto produktus, gėrimus ir pagamintą maistą iš įvairių tiekėjų. Vien per kiek daugiau nei 3 mėnesius vyko 46 vienkartiniai maisto pirkimai, kainavę rajono biudžetui net 24,4 tūkst. Eur. Daugiausia už maisto tiekimą sumokėta Raseiniuose įsikūrusiai UAB „L Klubas“ – per 10 tūkst. Eur. Maisto pirkta iš UAB „Kvėdarnos prekyba“ už 1,4 tūkst. Eur, 5 vienkartiniai pirkimai įvyko iš UAB „Kepsita“ už 2,6 tūkst. Eur, iš UAB „Kontautėlių prekyba“ už 2,9 tūkst. Eur pirkta du kartus, iš UAB „Pitlius“ pyragų įsigyta už 1,9 tūkst. Eur, dar 22 pirkimai nurodyti iš kitų tiekėjų, kuriems už maistą sumokėta daugiau nei 5,3 tūkst. Eur.
Negaili savivaldybės vadovai mokesčių mokėtojų pinigų ir rūbams, suvenyrams bei apdovanojimams – per 3 mėnesius tam išleista beveik 12 tūkst. Eur. Virš 8,3 tūkst. Eur kainavo specialūs darbo drabužiai, marškinėliai ir viršutiniai rūbai, už įvairius suvenyrus, statulėles bei papuošimus sumokėta per 2 tūkst. Eur, daugiau nei 900 Eur kainavo įvairūs plastikiniai gaminiai, už 640 Eur savivaldybės pirko skintų gėlių puokščių ir vazų.
Viešųjų pirkimų informacijoje nenurodyta, kam skirti drabužiai – darbuotojams, savanoriams, šventės dalyviams, už ką įteikti apdovanojimai – tokia informacija leistų įvertinti, ar išlaidos atitinka poreikį ir yra pagrįstos.
Biudžeto lėšos – įvaizdžiui kurti
Savivaldybės administracijoje dirba komunikacijos specialistė, neseniai rajono meras Tadas Bartkus paskelbė, jog viešaisiais ryšiais rūpinsis ir naujoji jo patarėja, tačiau „geros valdžios“ įvaizdžiui formuoti dviejų darbuotojų savivaldybei neužtenka. Balandžio 16 d. administracija pasirašė beveik 7 tūkst. Eur fotografavimo ir filmavimo sutartį metams su MB „Septintas kadras“. Be to, per pastaruosius mėnesius atliko ir dar bent du panašaus pobūdžio viešuosius pirkimus: už reklaminių filmukų gamybą balandžio 22 d. VšĮ „Žemaitijos kelias“ sumokėta 2 tūkst. Eur, o liepos 3 d. už 300 Eur iš Rimanto Lauciaus nupirko reklaminės fotografijos paslaugas.
Pastarieji du pirkimai sudaryti žodžiu, kaip įprasta mažos vertės pirkimams, todėl raštu surašyto ir sutarties dokumento su detaliais įsipareigojimais, terminais, atsakomybe nėra. Tai nereiškia, kad pirkimai neteisėti, tačiau gyventojui, norinčiam įvertinti, ar už nurodytus pinigus gauta adekvati darbo apimtis, lieka mažiau įrankių patikrinimui nei raštu įformintos sutarties atveju.
Sudėjus tris pirkimus, per kelis mėnesius savivaldybė fotografavimo ir vaizdo turinio paslaugoms nepagailėjo daugiau nei 9,2 tūkst. Eur. Ir visa tai tik tam, kad savivaldybės vadovai galėtų pasireklamuoti socialiniuose tinkluose, paskelbti nuotraukų interneto puslapyje.
Sistema patikimumo neužtikrina
Pernai Šilalės savivaldybės administracija nupirko prekių, paslaugų ir darbų už 12,6 mln. Eur, tai yra 4 mln. Eur arba 48 proc. daugiau nei 2024 m. – tokie duomenys pateikti oficialiose Šilalės savivaldybės ataskaitose. Ir vienais, ir kitais metais atlikta apie 1850 viešųjų pirkimų, tačiau didžioji dalis sutarčių sudaryta žodžiu. Pavyzdžiui, 2024 m. iš 1849 viešųjų pirkimų sutarčių raštu buvo sudarytos tik 287 sutartys, 2025 m. sudarytos 1536 sutartys žodžiu ir tik 318 – raštu. Pernai 1780 pirkimų įvykdė pirkimų organizatoriai ir vos 73 pirkimus – nuolatinė viešųjų pirkimų komisija.
Taigi kol didžioji dalis pirkimų sutarčių sudaromos pagal tik valdininkams žinomus susitarimus, apie skaidrumą savivaldybės administracijoje galima kalbėti labai sąlyginai. Tuo labiau, kad pastaraisiais metais šios pinigų leidimo srities netikrino nei Valstybės kontrolė, nei savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba.
Daiva BARTKIENĖ
„Šilalės artojo“ archyvo nuotr.
