Knygyną pardavė, po kelerių metų jo visai nebeliko
Prieš dešimtmetį, 2016 m. birželio 30 d., Šilalės rajono savivaldybės taryba nusprendė parduoti visą savivaldybei priklausiusį UAB „Šilalės knygynas“ akcijų paketą privačiam pirkėjui. Oficialiai nustatyta 100 proc. akcijų vertė siekė apie 20 tūkst. eurų. Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos pateikta informacija, 2022 m. spalį Klaipėdos apygardos teismo nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla, o 2023 m. balandžio 26 d. UAB „Šilalės knygynas“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Šiandien Šilalėje nėra nė vieno knygyno, todėl gyventojams knygų tenka ieškoti kitais būdais.
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Jovita Voverienė sako, kad, vertinant knygyno poreikį, būtina atsižvelgti į pasikeitusius gyventojų įpročius bei didesnes fizinės prekybos vietos sąnaudas.
„Galimybė pasiekti knygas ir skaitymo kultūros prieinamumas yra svarbūs, tačiau tai nebūtinai turi būti siejama tik su fizinio knygyno buvimu. Šiuo metu gyventojai turi įvairių būdų gauti, skolintis ar įsigyti knygų“, – įsitikinusi J. Voverienė.
Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Sauga Vaičikauskienė sako prisimenanti, kad, užsidarius knygynui, iš tiesų buvo jaučiama, jog gyventojams trūksta vietos naujoms knygoms įsigyti. Vis dėlto, jos teigimu, per kelerius metus poreikiai pasikeitė, o dėl aukštų knygų kainų žmonėms esą pakanka ir bibliotekos paslaugų.
„Žinokit, tikrai užtenka lankytojams bibliotekos. Jeigu yra pageidavimas, tai yra tarpbibliotekinis aptarnavimas. Jeigu pageidauja skaitytojas kažkokios knygos, mes ją galim parvežti per dieną dvi“, – teigia Šilalės bibliotekos vadovė.
Bibliotekininkė Vilma Stancelienė taip pat abejoja, ar mažame miestelyje knygynui būtų lengva išsilaikyti. Jos manymu, šiandien, kai knygų galima įsigyti internetu, didesnėse parduotuvėse ar pašte, alternatyvų esą netrūksta.
„Tikrai brangios dabar yra knygos. Manau, jog dėl to gal nelabai pasiteisintų knygynas tokiame mažame miestelyje“, – svarsto V. Stancelienė.
Vis dėlto pati bibliotekininkė pripažįsta, kad didžiuosiuose miestuose esantys knygynai jai patinka.
„Man tai yra stebuklas, kai nuvažiuoju, pavyzdžiui, į Klaipėdą. Ten nueinu į „Pegasą“ knygų pasižiūrėti, kavos atsigerti, ledų suvalgyti“, – sako ji.
Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos direktorė Ona Sturonienė tikina, kad mokykla neturi problemų dėl pratybų įsigijimo, tačiau mano, jog knygynas miestui galėtų būti svarbus ne vien kaip prekybos vieta.
„Tikrai galėtų atsirasti knygynas. Gal daugiau skaitytojų atsirastų, gal vaikai labiau knygas pamiltų“, – svarsto progimnazijos direktorė.
Jos nuomone, knygynas Šilalėje galėtų tapti ir kultūrine erdve – vieta, kur žmonės ne tik ateitų nusipirkti knygų, bet ir susitiktų.
„Tai yra kultūros židinys. Gali būti pasisėdėjimų, pasibičiuliavimo vieta. Čia labai daug galėtume iš to naudos gauti, jeigu jis atsirastų toks“, – neabejoja O. Sturonienė.
Tai, jog dėl knygyno nebuvimo mokykla papildomų problemų nepatiria, patvirtina ir Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius Virginijus Andrejauskas. Pasak jo, jau kuris laikas visi vadovėliai yra perkami centralizuotai. Bet jis irgi sutinka, kad knygynas paprastai tampa kultūros židiniu, kurių niekada nėra per daug.
„Vadovėlius mes nuperkam tiesiog iš tiekėjų, mums kaip ir nebūtina, bet kažkur įsigyti knygą, gyvai pavartyti, aš manau, nebūtų blogai“, – tikina V. Andrejauskas.
Taigi, nuomonės išsiskiria: vieniems knygynas Šilalėje šiandien neatrodo reikalingas, kiti jame mato ne tik prekybos vietą, bet ir galimybę skatinti skaitymą, suburti žmones bei kurti kultūrinę erdvę. Tačiau realių planų tokiai vietai mieste atsirasti nėra, o tai reiškia, jog ir tokioms idėjoms nelemta išsipildyti.
Dovilė JAKAITĖ
Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo“ praktikantė
AUTORĖS nuotr.