Svarbiausia – pasitikėjimas savimi bei savo valstybe

Kitą savaitę Rusijoje prasideda karinės pratybos „Zapad 2017“, kuriose, oficialiais duomenimis, dalyvaus apie 13 tūkst. karių. Tuo tarpu ekspertai pabrėžia, jog iš tikrųjų pratybų dalyvių bei techni­kos bus gerokai daugiau. Kadangi pratybos vyks Lietuvos pašonėje, šalies politikai nerimauja dėl galimos grėsmės naciona­liniam sau­gumui. Todėl yra numatytos priemonės sustiprinti tiek Lie­tuvos ka­rinių pajėgų, tiek ir Lietuvoje dislokuotų NATO partnerių budrumą bei pasirengimą atremti galimas provokacijas.

Pakomentuoti, kas tai per įvykis, kokie yra pratybų „Zapad 2017“ tikslai bei kokią grėsmę jos gali kelti mūsų šaliai, paprašėme LR Seimo nario Arvydo Anušausko, dirbančio Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

„Artėjant Rusijos ir Baltaru­sijos karinėms pratyboms „Za­pad“, reikia aiškiai supras­ti, kas tai per įvykis. Skel­bia­ma, jog rugsėjo 14-20 d. rengiamose pratybose „Za­pad“ dalyvaus iki 12,7 tūkst. karių. Iš jų 7,2 tūkst. – baltarusiai, 5,5 tūkst. – Rusijos kariai. Iš pastarųjų esą vos 3 tūkst. dalyvaus pratybose Bal­ta­­rusijos teritorijoje. Be karių, bus panaudota 70 orlai­vių (lėktuvų ir sraigtasparnių), 250 tankų, 200 artilerijos sistemų, 10 karo laivų. Pra­tybos esą vyks vos dešimtyje poligonų, kurių dauguma būsią Baltarusijos teritorijoje. Tačiau ekspertai bei stebėtojai pabrėžia, kad tikrieji pratybose dalyvaujančių kareivių bei technikos skaičiai bus gerokai didesni – iki 100 tūkst. karių, iš jų didžioji dalis dalyvaus pratybose Rusijoje, kurios oficialiai nebus „Zapad“ dalis. 

Šios pratybos yra panašios į tas, kurias Rusija bei Bal­tarusija organizavo ir 2009-aisiais, ir 2013 m. 

Norom nenorom, bet Rusija atskleidė savo operaciniams planams pritaikomas teritorijas. Lietuva su rytine ir vakarine Latvija tapo „Vesbarija“, šiaurės Lenkija – „Lubenija“. Pačioje Bal­ta­­ru­sijoje labiau­siai ka­ta­likiš­ka ir pro­va­ka­rietiška Gar­­di­no sritis paskelbiama „Veiš­norija“, kurioje „priešai destabilizuoja“ padėtį. Vis­kas dar siejama su Kaliningrado srities tariamu „deblokavimu“. Ir akivaizdu, jog tai neapsiriboja Suvalkų koridoriumi. Visa tai turėtų pridengti potencialią agresiją prieš Baltijos valstybes ir Lenkiją. Akivaizdu, kad Rusija adaptuoja savo agresyvius planus pagal NATO gynybinius pajėgumus, jau nebegalėdama šiuose kariniuose planuose atskirti Lenkijos nuo Baltijos šalių.

Trumpas siektinų tikslų ir hibridinio karo veiksmų scenarijus būtų toks: „sukeliama krizinė situacija ir konfliktas siejamas su neteisėtomis ir paramą iš užsienio gaunančiomis karinėmis grupuotėmis. Pagrindinė konflikto priežastis – siekis destabilizuoti padėtį bei pasiekti sąjungininkių tarpusavio santy­kių pablogėjimą. Žinoma, Ru­sija siekia užkirsti kelią kariniam konfliktui ir padėties destabilizavimui regione bei daro spaudimą teisinėmis, finansinėmis ir politinėmis paramos priemonėmis“.

Ar toks scenarijus, kuriame, matyt, numatomos panaudoti ir visos priemonės, užkertančios sąjungininkų pajėgų judėjimą į Baltijos šalis, mums yra grėsmingos ir neįveikiamos?

Tai, kad oficialiai pagrindiniai pratybų rajonai yra toliau negu 150 kilometrų nuo Lietuvos sienų Baltarusijos te­ritorijoje, kur ir telkiamos ka­rinės pajėgos, mums jokia naujiena. Tačiau scenarijus iš­duoda, kas labiausiai kelia nerimą Kremliaus ir Minsko valdantiesiems. Pirmiausia ma­noma, jog padėtis gali destabilizuotis dėl ekonominių priežasčių ir iššaukti neramumus 

jų pačių šalyse, kuriais, žinoma, „pasinaudos“ NATO. Kitas variantas – Rusijai sėkmingai destabilizuojant padėtį kaimyninių valstybių pasienio teritorijose ir darant joms spaudimą hibridinėmis priemonėmis, atsiveria galimybės pačiai Rusijai pasinaudoti susiklostančia situacija.

Tai, jog NATO sąjungininkai atidžiai stebi pratybas, imasi prevencinių priemonių ir stiprina rytinio flango gynybą Vokietijos vadovaujamu NATO priešakinių pajėgų batalionu bei rotuojama JAV 91-ojo kavalerijos pulko prieštankine kuopa, be to, iki septynių JAV naikintuvų F-15C „Eagle“ padidinta oro policijos misija leidžia mums šias pratybas stebėti pakankamai ramiai, bet neprarandant budrumo. Visuomenė informuojama, niekas nepanikuoja.

Tačiau yra vienas niuansas: pirmieji ramiausiai pasijutę politikai jau kalba, jog Lietuva gali sustoti ir neskirti gynybai tiek mūsų bendro vidaus produkto kaip Lenkija ar Estija. Atseit pasiekėme 2 proc. lubas ir gana. Tikrai? Visų socia­linių, švietimo, užsienio politikos ir bet kokių kitų valstybės reikalų sprendimas mūsų rankose yra tol, kol patikimai giname ir saugome savo valstybę. Taip, valstybę su visomis problemomis, kurias mes kartais ir nemokšiškai ar paskubomis, neapgalvoję sprendžiame. Bet tai – ne Vesbarija, tai – Lietuva“, - sako LR Seimo narys A. Anušauskas. 

„Šiuo metu nėra požymių, kurie rodytų, kad „Zapad 2017“ pratybos gali būti panaudotos kaip priedanga rea­lioms operacijoms. Tačiau Lie­­­tuva atidžiai stebi saugu­mo situaciją regione bei pasirengimus pratyboms. Infor­macija yra nuolat keičiamasi su NATO ir šalimis sąjungininkėmis, tad esame pasirengę reaguoti į grėsmes ir netikėtas situacijas, jeigu tokios kiltų“, - tvirtina krašto apsaugos ministras Rai­mun­das Ka­roblis.

„Bet jeigu kalbėtume apie galimus tam tikrus pavojus, tai turbūt didžiausi yra galimos „klaidos“ iš oponentų pusės, galbūt lokalios provokacijos – pirmiausia būtent dėl to turime būti bud­rūs. Gali būti taip pat sustiprėjimas informacinių atakų, kurių tikslas – diskredituoti mūsų sąjungininkų karius, diskredi­tuoti Lietuvos kariuomenę, parodyti Rusijos, Bal­­ta­ru­si­jos galią, tai irgi yra tikėtina. Ir kibernetinės atakos taip pat galimos“, - neneigia mi­nist­ras.

NATO vadovai perspėja, kad Rusija gali inicijuoti „netyčinį incidentą“. Pavyzdžiui, susidūrus Aljanso ir Rusijos orlaiviams, konfliktas būtų eskaluojamas, o įtampa kaistų dar labiau.

Todėl, pasak gynybos ekspertų, svarbu išlikti bud­riems, pilietiškiems ir atsiriboti nuo patiklaus naivumo – tuomet būsime pasirengę bet kokioms grėsmėms.

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ