Ar pasauliui reikia „tvarkdario“?
Pasaulis nuščiuvęs: vakar vidurdienį vietos laiku inauguruotas (lot. inauguratio – įvesdinimas, iškilminga pradžia) buvęs 45-asis ir dabartinis 47-asis JAV prezidentas birželį 79-erių sulauksiantis Donaldas Johnas Trumpas. Amerikos oligarchas, buvęs televizijos laidų vedėjas, keleto knygų autorius, ekstravagantiškasis respublikonas žada ne tik JAV padaryti didžią, bet ir pakeisti pasaulį. Bet, kaip žmonės sako, pažiūrėsim, kai dugną dėsim...
Į iškilmes nebuvo pakviestas nė vienas iš Europos Sąjungos šalių vadovas (netgi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen), išskyrus Italijos, Lenkijos ministrus pirmininkus ir dar keletą D. Trumpui simpatizuojančių veikėjų. Lietuvos vadovai taip pat nenusipelnė tokios garbės. Bet Vašingtonas teigia, jog nekviesti lyderių yra įprasta tokių iškilmių praktikoje.
Kol kas tvyro nežinomybė, nuo ko gi D. Trumpas pradės. Teigiama, kad nuo Kinijos, kuri Amerikai yra prioritetas. Prieš keletą dienų pranešta, jog jis telefonu jau kalbėjosi su Kinijos lyderiu. Tiek Rusijos karas, tiek padėtis Artimuosiuose Rytuose buvo apibendrinta gana abstrakčiai: pasauliui reikia taikos bei stabilumo. Izraelio ir Palestinos konflikte tarsi ir matomos prošvaistės, nes sekmadienį čia įsigaliojo paliaubos, nors jos ir labai trapios.
O štai trečius metus bebaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą yra kietesnis riešutėlis. D. Trumpo ryžtas pasiekti taiką, pagardintas įvairiais mistiniais terminais, atsimuša į tvirtą realybės sieną. Rusija pamažu slenka per Ukrainos teritoriją, Putinas tikisi įgyti gerą kortą derybose su Kyjivu. Volodymyras Zelenskis jaučia, kad vargu ar atsilaikys Vakarų spaudimui atsisakyti savo optimalių reikalavimų galimose derybose, o ir nuotaikos pačioje Ukrainoje keičiasi. Maskva lūkuriuoja ir iš esmės rodo vidurinį pirštą visam pasauliui, kuris pasiryžęs aukoti Ukrainą vardan apsimestinės taikos.
Ir vėlgi visi laukia, kaip pasielgs D. Trumpas. Padėtį po sausio 20-osios kvapą užgniaužęs atidžiai seka ir Briuselis: ar JAV nesitrauks iš NATO, ar nemažins paramos Aljanso šalims, kaip konkrečiai bus įgyvendinamas taikos Ukrainoje planas. Šiek tiek optimizmo suteikia tai, kad, kaip portale Dialog.ua tvirtina Kremliaus opozicionierius Genadijus Gudkovas, ir pats Putinas tikisi „specialiąją operaciją“ užbaigti 2025 m.: karas ir sankcijos taip alina Rusiją, jog penktadalis užgrobtos Ukrainos teritorijos neatperka visų rusų ekonominių bei socialinių nepriteklių. O ir Rusijos „vanagų“ kantrybė ne beribė...
Savo naujais grasinimais nenuspėjamasis D. Trumpas sąjungininkams sukėlė daugiau baimės negu kritikos. Jo ketinimai užimti Grenlandiją, prisijungti Kanadą arba susigražinti Panamos kanalą toli nuo realių planų, bet šituo pareiškimu 47-asis JAV prezidentas sukėlė lengvą partnerių drebulį. Mes jau komentavome, kad D. Trumpo retorika panaši į Putino veiksmus, tiek vienas vis dar šneka, o kitas jau vykdo žiaurią agresiją. Didi Amerika ir poimperinė Rusija žengia tuo pačiu keliu...
Tačiau apžvalgininkai beveik sutaria, jog D. Trumpas vienur teisus: jo spaudimas sąjungininkams didinti išlaidas gynybai, atrodo, duoda vaisių. Sausio pradžioje jis pakartojo reikalavimą, kad NATO narės padidintų šias savo išlaidas iki 5 proc. BVP. Ir pakartojo gerai žinomą grasinimą pasitraukti iš Aljanso, jei jo narės to nepadarys. Transatlantinio aljanso valstybės narės 2023 m. nustatė minimalų 2 proc. BVP išlaidų gynybai lygį, kai Rusija šiemet kariniams tikslams ketina išleisti net 30 proc. savo biudžeto. D. Trumpas taip pat užsiminė, jog Ukrainai neturėtų būti leista įstoti į NATO artimiausiais metais, nes šie norai esą padėjo pakurstyti Rusijos invaziją 2022-ųjų vasarį.
Dabar kai kurios NATO šalys – Slovėnija, Ispanija, Belgija ir kitos – nesukrapšto nė 2 proc., o štai Lenkija jau viršija 5 proc. lygį. Šiomis dienomis ir Lietuva nusprendė D. Trumpui pademonstruoti, kad ji ne iš kelmo spirta: Valstybės gynybos taryboje patvirtinta, jog 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet bus skirta 5–6 proc. BVP. Didžioji dalis investicijų atiteks numatomai iki 2030 m. sukurti divizijai. Kartu su Lietuvoje ketinama dislokuoti vokiečių divizija tai sudarys patikimesnę užkardą galimai Rusijos invazijai.
Šis netikėtas sprendimas susilaukė įvairių vertinimų – nuo kalbų apie įsiteikimą Vašingtonui iki rimtesnių abejonių, iš kur tie pinigai bus paimti. Prezidentas Gitanas Nausėda užtikrino, jog šis finansavimas nebus siejamas su didinama mokesčių našta gyventojams. Vėlgi: pagyvensime – pamatysime...
D. Trumpo grįžimas į Baltuosius rūmus kelia ne tik daug abejonių, nerimo, bet ir vilčių. Pasaulis slenka į radikalizmą, vis labiau reiškiasi agresyvios karo, nesantaikos kurstymo jėgos. Gal joms sutramdyti iš tikrųjų reikia galingo „tvarkdario“?
Česlovas IŠKAUSKAS