Černobylis liko mūsų vaikuose...

Prieš 40 metų įvykusią Černobylio tragediją kiekvienas suvokia skirtingai. Vyresnieji prisimena tas kraupias, gandais apgaubtas dienas po 1986 m. balandžio 26-osios nakties ir dar ilgai tvyrojusią bai­mę būti paveiktiems radiacijos. Jau­nes­ni apie tai žino iš katastrofos daly­vių pasakojimų arba iš puikios, daugiausiai Lietuvoje filmuotos juos­tos „Černobylis“, dar iš amerikie­čių sukurto siaubo filmo „Čer­no­b­y­lio dienoraščiai“.  

Tą, berods, pirmadienio rytą į televizijos kavinę, kaip paprastai, rinkomės aptarti įvykių, pasidalinti naujienomis ir žurnalistiniais darbais. Bet kolegos Nerijaus Maliukevičiaus žinia visus pribloškė. Rytą jis per Švedijos radiją ang­lų kalba išgirdęs, kad sprogo Černobylio atominė elektrinė, ir radioaktyvūs debesys slenka į šiaurės vakarus, tai yra, Lietuvos link. 

Tuomet mes buvome pratę paskutines naujienas išgirsti iš Maskvos, užsienio agentūrų pranešimai buvo laikomi nepatikimais, tad tik pakraipėme galvas ir toliau gurkšnojome rytinę kavą. Bet Maskva tylėjo dar kokias tris dienas, užleisdama vietą visokiems gandams ir versijoms. 

Lyg tyčia Černobylio pavadinimas ver­čiamas kaip „Juodoji sakmė“. Vos už 110 km į šiaurę nuo Kyjivo, šalia Pripetės miesto, 1970 m. pastatyta keturių blokų branduolinė jėgainė energija aprūpino gal dešimtadalį visos Ukrainos poreikio. Sprogimas ketvirtame reaktoriuje išlydė ne tik metalo, smėlio, betono ir kuro mišinį į vieną pavojingą masę, bet radioaktyvių medžiagų urano, plutonio, cezio, stroncio debesys pasklido po aplinką ir pamažu ėmė judėti Šiaurės Europos link. 

Bet sovietinė propaganda apsiribojo tik didvyriška tarybinės liaudies misija įveikti katastrofos padarinius. Prieš metus SSRS vadovu tapęs M. Gorbačiovas dar nespėjo paskleisti savo propaguotos

„viešumo“ teorijos. Kad ta liaudis „genseko“ neįtartų aplaidumu... O vietoj kasdienių žinių apie katastrofos priežastis Maskva ėmė platinti būtas nebūtas versijas. Dar ir šiandien skaitau rusiškus portalus, kurie aprašo šią „technogeninę avariją“, o štai jau 2011 m. kovą įvykusi avarija Fukušimos AE, pasak šių propagandistų, yra „supuvusio Vakarų pasaulio“ aplaidumo pasek­mė.

Šiandien rusų portalai vis dar skelbia apie šios katastrofos mįsles: kad ją sukėlė sudėtingi elektrinės įrenginiai, neapgalvota vėsinimo sistema, prasta reaktorių apsauga, kad pasireiškė kažkoks „reaktyvumo tuštumos efektas“. Nemažai ir konspirologinių versijų, panašių į pasakas apie plokščią žemę. Net pasirodė svaičiojimų, kad esą avariją sukėlė užsienio agentai kartu su kažkokiais ukrainiečių ekstremistais diversantais (anais laikais Stepaną Banderą keikė nemažiau negu šiandien) arba ateiviai iš kitų planetų...  

Apie katastrofos padarinius ir poveikį aplinkai bei žmonėms – taip pat nemažai pasakų. Antai, remiantis kažkokiais britų mokslininkais, pasakojama apie „šviečiančias zonas“ aplink sarkofagu uždengtą sprogusį reaktorių, virš jo sklandantį didžiulį juodą paukštį degančiomis raudonomis akimis, šunis su mėlynu kailiu ir t.t.

Bet tarp šių pasakėlių galima pastebėti vieną vertingą išvadą: avarija Černobylio atominėje elektrinėje priartino SSRS žlugimą. Melaginga, tikrai supuvusi, liguista sistema nepajėgė išsaugoti nei savo energetinių pajėgumų, nei žmonių gyvybių. Tiesa, tuomet ir Lietuva dar buvo šios sistemos dalis.

Radiacijos padariniams likviduoti buvo surinkta apie 7000 lietuvių. Didžiosios dalies šių žmonių jau nebėra, daugelis mirė nuo sunkių, radiacijos sukeltų arba jos įtakotų ligų. Dirbtiniai radionuklidai, tokie kaip jodas 131 ar cezis 137, nusėdo mūsų aplinkoje ir nesuirę savo juodą darbą dirba dar ir šiandien... 2011 m. duomenimis, per 1991–2005 m. laikotarpį 6848 skyd­liaukės vėžio atvejai buvo registruoti Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijoje tiems asmenims, kurie 1986 m. buvo jaunesni nei 18 m.

Radioaktyviomis medžiagomis bu­vo užteršta apie 150 tūkst. km bu­vusios SSRS teritorijos ir apie 45 tūkst. km ploto teritorija už SSRS ribų Šiaurės ir Rytų Europoje. Lietuvoje labiausiai užterštos buvo Dzūkijos, Suvalkijos ir Žemaitijos teritorijos. 

Laikas mus veda į tokių nelaimių užmarštį. Bet verta prisiminti viena: Černobylis lieka mūsų vaikuose. Pagal 1991 m. įsteigto respublikinio vaikų Černobylio centro duomenis, buvo registruoti 714 AE avarijos pasekmes likvidavusių tėvų vaikai iki 18 m. 

Šiandien Rusija kelia naują pavojų, griaudama ir naikindama Ukrainą, grasindama kaimyninėms šalims ir jose esančioms atominėms jėgainėms.

Paveikta Černobylio katastrofos Lietuva, kuri buvo tapusi 31–ąja valstybe, naudojančia branduolinę energiją elektros gamybai, nuo 2010 m. nutraukė Ignalinos AE eksploataciją. Darbai iki 2029 m. kainuos apie 3 mlrd. eurų.

Tačiau čia pat, vos už 20 km nuo Lietuvos sienos, Astrave išdygo naujas pavojus – Baltarusijos atominė jėgainė. O jeigu ir ji kada nors atsidurs karo zonoje?

Česlovas IŠKAUSKAS