Niūrus D. Trumpo jubiliejus

„Pasveikinkite Donaldą Trumpą su gimtadieniu“, – taip ir norėjosi iš pat ryto patarti Lietuvos vadovams birželio 14-ąją, mat tądien JAV prezidentui sukako 80 metų. Tačiau rengdamas šį komentarą dar nebuvau aptikęs žinios apie ištikimos sąjungininkės sveikinimą. Kita vertus, Amerikos prezidentas sugalvojo, kokią dovaną įteiks pats sau...

Ir štai jis sumanė, kad jo gimimo dieną su Iranu bus pasirašyta karo veiksmų nutraukimo ir Hormuzo sąsiaurio atidarymo susitarimas, tiksliau – „savitarpio supratimo“ memorandumas. Esą oficiali pasirašymo ceremonija turėjo įvykti Ženevoje, tačiau virtualiu arba nuotoliniu būdu. Vėliau, suderinus visas 14 punktų plano detales, bus pasirašyta ir pagrindinė sutartis, kuri galėtų virsti atitinkama Jungtinių Tautų rezoliucija. Tada 60 dienų vyks derybos dėl Irano sodrinto urano likimo: ar, jį „atskiedus“, palikti šalyje, ar atiduoti išgabenti į JAV utilizavimui.

Tačiau, regis, ne viskas klostosi taip, kaip norėtų jubiliatas, kuris kilniaširdiškai ketvirtadienį įsakė nutraukti „suplanuotus smūgius“ Iranui. 

Irano užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kad sekmadienį susitarimas nebus pasirašytas ir „nesutaps su asmeniniu viešumo renginiu“. JAV žvalgyba pranešė, jog Teheranas užblokavo prieigas prie sodrinto urano atsargų ir užminavo tunelius bei įėjimus, kad Vašingtonas negalėtų jų pasisavinti. 

Pagaliau pranešta, kad vis tik susitarimas bus pasirašytas penktadienį, birželio 19 d., Ženevoje. Belieka pridurti, jog Izraelis nelaukia jokio taikos susitarimo su Iranu. Sekmadienį buvo surengtas Izraelio saugumo kabineto posėdis, kuriame konstatuota, kad „susitarimo sąlygos kelia pavojų Izraelio saugumo interesams“. Ir nors Tel Avivas nedrįsta Vašingtonui reikšti kokių nors protestų, nesutarimai tarp Benjamino Netanjahu ir D. Trumpo tik didėja.

Tarp šitų prieštaringų pranešimų priartėjo kitas, jau mums svarbesnis įvykis – G7 grupės šalių lyderių susitikimas rytų Prancūzijos mieste, Alpių papėdėje įsikūrusiame Eviane birželio 15–17 d. Į jį atvyko ir D. Trumpas. Pranešama, jog Ženevoje, kurios oro uoste nusileido visų G7 lyderių lėktuvai ir kuri yra vos už 50 km nuo Eviano, protestuotojai toli gražu ne draugiškai sutiko svečius...

Stipriausiųjų Amerikos, Azijos ir Europos šalių lyderių susitikimas skirtas pademonstruoti D. Trumpui, kad jų ekonomika dar pajėgi susidoroti su Artimųjų Rytų, Persijos įlankos, beje, ir Vidurio Europos problemomis. Eviane nebus tokių panegirikų 47-ajam Amerikos prezidentui, kaip buvo per kitus „samitus“. Neabejoju, jog jam teks išgirsti ir karčių žodžių ar raginimų neatsiriboti nuo įtakos Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Būtent sudarius tokį taikos susitarimą, D. Trumpui atsirastų proga užsitarnauti Nobelio taikos premiją.

Beje, G7 susitikime dalyvauja ir Uk­rainos prezidentas Volodymyras Ze­lenskis, kurio kortos šiame kare gerokai sustiprėjo. Iš pradžių skelbta, kad antradienį darbo sesijos metu įvyks jo susitikimas su Amerikos vadovu, tačiau Vašingtonas tai paneigė. Apžvalgininkai spėlioja, jog D. Trumpas vengia kontaktų su V. Zelenskiu, prieš tai neatsiklausęs Putino. O šitas ignoravimas gimdo tą pačią sąmokslo teoriją, kuri vis dar nepaneigta: paskui D. Trumpą velkasi „kagėbė“ agento, slapyvardžiu „Krasnovas“ („raudonas“; aliuzija į jo rusvus plaukus) šleifas, jam uždėtas dar 1987 m., kai, ketindamas statyti prabangų viešbutį, iš tėvo statybų verslą paveldėjęs sūnus lankėsi Mask­voje. Ten jis susitikinėjo ir su aukštu KGB pareigūnu Ivanu Gromakovu. Tai pernai vasarį savo prisiminimuose liudijo buvęs Kazachstano šnipų vadas, dirbęs KGB 6-ajame skyriuje, Alnuras Musajevas. Apie tai išsamiai rašoma ir 2021 m. amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Craigo Ungerio išleistoje knygoje „Amerikos kompromatas“ (Craig Unger „American Kompromat“). Kol kas niekas nepaneigė šios versijos, tačiau dabartinis D. Trumpo elgesys bei santykiai su buvusiu saugumo agentu Putinu meta juodą šešėlį ant Amerikos prezidento...

Kažin, ar Eviano kuluaruose šmėkščios tas tariamo „agento“ šešėlis, bet kad tokia D. Trumpo praeitis G7 susitikimo šeimininkams žinoma – nėra abejonių. 

Grįžtant prie turbūt devintojo menamo D. Trumpo taikos susitarimo dėl taikos su Iranu, Lietuva taip pat negali likti nuošalyje. Gal ir gerai, kad ji siunčia 40 savo karių ir civilių į Hormuzo sąsiaurį dalyvauti tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtik­rinimo operacijose. Jeigu realios pagalbos jie ir nesuteiks, tai bent pademonstruos sąjungininkams iš JAV bei kitų NATO šalių, jog esame solidarūs su jais ir stengiamės atkurti taiką re­gione. Reali parama turi ir kitą prasmę: gal pagaliau ims kristi kuro kainos, o tai atgaivintų ekonomiką...
Česlovas IŠKAUSKAS