Ar reikia Rusijai dar vieno pučo?
Kas pasitrauks pirmas – Putinas ar Volodymyras Zelenskis? Klausimas kai kam gali atrodyti naivus, tačiau daugelis politologų jį kelia dėl to, kad kitos išeities užbaigti karą Ukrainoje nemato. Jungtinės Amerikos valstijos, įklimpusios Vidurio Rytuose, Europos Sąjunga ir NATO neryžtingos, nes nevieningos, Putinas sustoti net nežada, nes nėra kam jį pažaboti, o ir pati Rusija dar nepabudusi.
Tokios neguodžiančios mintys kilo per 35-ąsias pučo bemirštančioje Sovietų sąjungoje metines, kai žlugo vos tris dienas egzistavęs sąmokslas prieš Gorbačiovą. Vadinamam „SSRS ypatingosios padėties komitetui“ (sutrumpintai „gėkačėpė“) vadovavo Janajevas, tačiau tikruoju sąmokslo rengėju pripažintas KGB vadovas Kriučkovas. Tuomet jiems Gorbačiovo nušalinti nepavyko, tačiau beveik po pusmečio SSRS iširo, o į Rusijos sceną išėjo demokratiškasis Borisas Jelcinas.
Paradoksas, bet pučistų pralaimėjimas davė pradžią rusų smogikams po 222 dienų okupacijos pasitraukti iš užgrobtų televizijos ir radijo pastatų Lietuvoje. Jei Kovo 11-oji buvo esminė pergalė, atkuriant nepriklausomybę, tai 1991 m. rugpjūčio 22-ąją patys Kremliaus „vanagai“ ją įtvirtino.
Tačiau kokio sukrėtimo Rusijai reikia šiandien, kad agresyvus Putino režimas pasikeistų? Kaip baigsis neakivaizdi Putino ir V. Zelenskio dvikova?
Prognozuoti dažnas vengia, nors anksčiau buvo svarstymų, jog Putinas mirtinai serga, neva neištrauks net iki savo 75-ųjų metinių, jo aplinkoje esą bręsta pasipriešinimas karui, kad Kremlių užsmaugs blogėjanti ekonominė padėtis. Dabar ryškesniu naratyvu liko nebent rusų nepasitenkinimas neefektyviais veiksmais fronte, kurie „suėda“ daugiau kaip 40 proc. valstybės biudžeto (anksčiau buvo teigiama, jog tik Izraelio karinės išlaidos didesnės, 48 proc.).
Blogėjančios ekonominės padėties simptomai pradėjo dar labiau ryškėti, kai ukrainiečiai ėmė naikinti Rusijos kuro tinklą. Maskva neslepia, kad dabar šalyje benziną su apribojimais parduoda tik 28 proc. visų kolonėlių. Be suvaržymų kuras tiekiamas tik frontui.
Donaldas Trumpas su savo nevykusia akcija prieš Iraną pakėlė pasaulines kuro kainas ir taip papildė Rusijos iždą. Štai todėl Maskva aštriai nekritikuoja Vašingtono už įtampą Hormuzo sąsiauryje. Ji nuolat siunčia ženklus D. Trumpui, jog nori gerinti santykius su JAV. Kyjivui tai nežada nieko gero. Juk raketų „Patriot“ numušinėti priešo balistiniams užtaisams jis taip ir negauna...
Tuo metu Putinas vis įžūliau tvirtina, kad jokių paliaubų ir taikos su Kyjivu nebus, kol šis neatiduos visų keturių Ukrainos sričių. Gali būti, jog tokia retorika ypač paplito prieš Dūmos rinkimus rugsėjo 18 – 20 d. Iš jų viena po kitos šalinamos opozicinės jėgos, rinkimų metu bus draudžiami bet kokie mitingai, tad Putinas savo 74-ąjį gimtadienį spalio 7 d. sutiks nauja „Vieningosios Rusijos“ pergale...
Vadinasi, nei prievartinio, nei natūralaus Putino pasitraukimo tikėtis sunku? O kaip su V. Zelenskiu?
Simpatijos 48-erių Ukrainos prezidentui tarsi užgožia realią situaciją liepsnojančioje padėtyje. Sprendimas pašalinti galimai su korupcija ir nelojalumu susijusius valdininkus daro žalą jo paties autoritetui. Buvusio gynybos ministro, jauno ir ambicingo Mychailo Fiodorovo raginimą surengti rinkimus „vardan demokratijos“ kai kas įvertino kaip atvirą konfrontaciją su prezidentu. Bet jo komanda paaiškino, jog raginime nebuvo reikalavimo juos rengti „jau rytoj“, o tik pasibaigus karui ir atšaukus karo padėtį. Beje, pastaroji sąlyga neaiški, nes pasiūlymuose, kaip organizuoti balsavimą, nurodoma, kaip turi būti įrengtos rinkimų apylinkės fronto linijoje.
Prezidentui mestu M. Fiodorovo iššūkiu, ypač kai jį palaiko nemažas būrys protestuotojų, džiaugiasi Maskva. Netgi mūsų apžvalgininkai tvirtina, jog
V. Zelenskio autoritetas gerokai susvyravo. Bet, atrodo, mes ne viską žinome. Pavyzdžiui, kaip rašo leidinys „The Atlantic“, dar žiemą jam buvo peršama idėja suduoti smūgį Maskvos oro uostams (operacija pavadinta „M&M's“ pagal populiarius saldainius), kad jie būtų uždaryti ilgą laiką. Kyjivas tai galėjo padaryti, bet V. Zelenskis esą rimtai susirūpino, jog tolimo veikimo dronai gali pataikyti į civilinį orlaivį. Tuometinis gynybos ministras liko nepatenkintas ir dabar neva keršija...
Kitaip sakant, ambicijų kova virto vidine konfrontacija, kuri pila vandenį ant Kremliaus propagandinio malūno. Spėjama, kad nušalinimų priežastys gali aprėpti ir slaptą Maskvos agentų veiklą V. Zelenskio komandoje, siekiant jį sunaikinti, todėl kiekvieną įtarimą jis greitai paverčia ryžtingu veiksmu. Karo sąlygomis tai neturėtų stebinti.
Šiaip ar taip neturėkime iliuzijų, jog vieno ar kito lyderio pasitraukimas gali paveikti valstybių politiką ir santykius tarp jų. Netgi pučas Maskvoje prieš 35-erius metus tik trumpam Rusiją gražino į demokratinių valstybių gretą, o po to, ypač į Kremlių atėjus Putinui, viskas liko kaip buvę.
Česlovas IŠKAUSKAS