„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: silalesartojas@gmail.com
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Sirenos, kurios vilioja išdavystei

Pamenate Homero poemą apie Odisėją? Po Trojos karo grįžtant namo jį viliojo sirenos, bet kar­žy­gys užlipdė vašku draugams ausis, o pats paprašė pririšamas prie stie­bo, ir taip laivas sėkmingai praplaukė pro viliokes. Šį mirtiną išbandymą perkėlus į šias dienas, galima spėti, jog Ukraina irgi išvengs įvairių sirenų iš Vašingtono bei Maskvos vilionių. O pagundų tikrai netrūksta.

Vos pasibaigus trišalėms deryboms Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose (JAE) kurios virto dar vienu amerikiečių nuolaidžiavimu Rusijai, iš Maskvos ir Vašingtono ėmė sklisti viliojantys pasiūlymai, kaip užbaigti beveik 5 metus trunkantį karą prieš Ukrainą. Tiesą sakant, dviejų dienų diskusijos JAE nepraėjo visai be pasekmių: bus apsikeista tūkstančiais belaisvių, kas žmogiškąja prasme yra neįkainojama vertybė, susitarta dar šiemet pratęsti tokias derybas, į jas pagaliau bus įsileisti Europos derybininkai, nors anksčiau Maskva šaipėsi, kad jos atstovai į Abu Dabį atvyko „kaip turistai“. Daugiau tikėtis ir nevertėjo. 

Bet vos tik pasibaigė ši diskusija, ylos pradėjo lįsti iš maišo. Pirmiausia amerikiečiai patikėjo Maskvos versija esą Rusija kontroliuoja daugiau Donbaso srities teritorijos negu yra iš tikrųjų. Paskaičiuota, jog tokiais tempais užimti visą Donbasą rusams prireiktų mažiausiai dar 3 – 4 metų... Putinui generolai pateikia tokias suvestines, kokias jis nori gauti, kad pateisintų savo agresiją.

Matydamas Vašingtono paramą, Putinas visai išdrąsėjo ir lapkričio 10 d. paskelbė niekieno neaprobuotą (vadinamą non paper) Naujos saugumo sistemos – saugios Europos architektūros planą. Jis grįžo prie 2021 m. gruodį, likus dviem mėnesiams iki Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, iškeltų reikalavimų. Pagrindinis – NATO turi pasitraukti į 1997 m. užimtas pozicijas. Tuomet, gegužės 27 d., Paryžiuje buvo pasirašytas Rusijos ir NATO paktas dėl abipusių santykių, bendradarbiavimo bei saugumo. Tačiau Rusija, aneksavusi Krymą ir  įsiveržusi į Ukrainą, susitarimą sužlugdė. Dabar ji vėl nori atgaivinti 1997 m. Aljanso ribas. 

Kitaip sakant, Kremlius reikalauja, jog NATO nesiplėstų už tų ribų, nutrauktų bet kokią karinę veiklą Rytų Europoje, kituose buvusios Sovietų sąjungos regionuose – Čekijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje. Vadinasi, Aljansas turi išeiti ir iš Baltijos šalių... Beje, Rusija pageidauja, jog iš Aljanso pasitrauktų Suomija, o apie Ukrainos ar Moldovos stojimą į jį negali būti ir kalbos. Rusija sutiktų su Kyjivo integracija į ES, jeigu bendrija nevykdys gynybinės politikos. 

Ne be reikalo Europos šalys iškart atmetė tokį 14 reikalavimų planą, nes, kaip rašė „Financial Times“, ryškėja Vašingtono ir Maskvos sandėris susilpninti NATO ir grąžinti Rusijos įtaką buvusioje Sovietų sąjungos zonoje.

Šeštadienį panaikinus konfidencialumo grifą, Volodymyras Zelenskis atskleidė JAV ir Rusijos sandėrio esmę. Pasirodo, Donaldo Trumpo administracija derybose kėlusi vertelgiškų mainų idėją: O kas, jei Ukraina įstotų į NATO? Ar Ukraina pasitrauktų iš Donbaso? Tik tuomet Kyjivas gautų konkrečias saugumo garantijas. Iškart neatmetęs šios idėjos, Ukrainos prezidentas sako, jog dėl tokių mainų, jeigu garantijos ir būtų suteiktos, reikia ukrainiečių, visos visuomenės, o ne jo vieno sprendimo. Tuo tarpu Putinas ir D. Trumpas skuba: nuo sausio 1 d. įsigalioja draudimas ES šalims importuoti rusiškas dujas ir naftos produktus, sausį pradeda dirbti naujos sudėties „demokratiškas“ JAV Kongresas, kuris gali pratęsti ekonomines sankcijas ir taip dūstančiam Rusijos ūkiui. Kitaip sakant, vienas kitą gelbsti: vienas savo galvą, kitas – reputaciją.

Jau anksčiau rašėme, kad Rusija ir JAV sudaro sąlygas sandėriui „Jalta – 2“, siūlo grįžti prie Šaltojo karo santykių modelio, padalinant Europą į įtakos zonas. Ukraina ir kiti buvusios SSRS pakraščiai tampa šios „naujos Europos architektūros“ įkaitais. Putinas nuosekliai verčia D. Trumpą sutikti su Maskvos sąlygomis, jog Ukraina oficialiai atsisakytų siekio įstoti į NATO, perduotų Rusijai Donbasą, sumažintų savo gynybinius pajėgumus, kitaip sakant, kapituliuotų. Šie reikalavimai jau siekia ir Lietuvą, ir Suomiją, ir net Didžiąją Britaniją, kuriai pateiktas ultimatumas dėl jos branduolinio potencialo apribojimo.

Viso pasaulio, ne tik Europos pasidalijimo procesas tęsis Kinijoje, kur lapkričio 18-19 d. APEC forume susitiks Rusijos, JAV ir Kinijos vadovai. Ir nors čia konkretus Ukrainos ar Irano klausimas nebus paliestas, manoma, kad trys galiūnai susitars dėl pasaulio pasidalijimo gairių, kurias jie ketina susmaigstyti per visą Žemės rutulį. Matyt, sirenų skleidžiami vilionių garsai jau prityla, ir vis garsiau skardena naujo pasaulinio karo trimitai.

Dar vienas naujas agresoriaus įžūlumo įrodymas: Putino vadovaujama Rusijos saugumo taryba uždarame posėdyje esą priėmė sprendimą panaikinti neoficialų draudimą fiziškai likviduoti Ukrainos prezidentą V. Ze­lenskį ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybę. Nejaugi Maskvos veikėjai mano, jog sunaikinę vieną kitą vadovą palauš ir neįtikėtinai įkvepiančią ukrainiečių dvasią?

Česlovas IŠKAUSKAS

Daugiau šioje kategorijoje: « Laikas vykdyti pažadus mokytojams