Nuo Trijų Karalių prabėgusi savaitė pažymėta tragedijos ženklu. Tiesa, viena įvyko prieš 29 metus, naktį į Sausio 13-ąją, bet ji mums skausmingiausia. Kita atsitiko prieš keletą dienų, sausio 8-ąją, kai prie Teherano buvo numuštas lėktuvas ir žuvo 176 žmonės. Žuvo atsitiktinai, per nelemtą kažkokio Irano gvardiečio, nekenčiančio visko, kas amerikietiška, taip pat ir „Boeing“ lėktuvų, klaidą. Laužai kvepėjo laisve Tada…

Įdomus tas metas – gruodis. Keičiasi dienos ir nakties santykis. Prie Jos Didenybės Gamtos pokyčių tarsi prisitaikiusios religinės šventės – nuo neatmenamų laikų, iš pagonybės, stabmeldystės ir tikėjimo Aukščiausiuoju sumišusios ceremonijos. Sim­boliška ir dėsninga, kad į šios civilizacijos kalendorinių metų pabaigą sueina kone svarbiausios visų religijų šventės. Jos nuspalvinamos dar ir astrologų pranašystėmis. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr.99