Informacinio chaoso ir nerimo laikais – pokalbiai apie gyvenimo prasmę ir tikėjimą
Daug žmonių gyvena su tyliais klausimais apie prasmę, tikėjimą ir Dievą. Ne todėl, kad jie neturėtų minčių ar jausmų, bet todėl, kad ne visada aišku, kur apie tai galima kalbėti atvirai – be vertinimo, spaudimo ar „teisingų“ atsakymų. Juk kartais svarbiausia yra ne rasti galutinius atsakymus, o turėti saugią vietą klausti ir kalbėtis.
Nuo šalto pastato iki gyvos bendruomenės
Viena iš tokių erdvių – Alfa kursas, tarptautinė iniciatyva, gimusi kaip atviro dialogo apie krikščioniškąjį tikėjimą forma. Būtent joje atsidūrė ir matematikos mokytojas Andrius – žmogus, kuris save visada laikė tikinčiu, tačiau jo santykis su Bažnyčia ilgą laiką buvo gana atsargus.
„Bažnyčia man atrodė tiesiog pastatas, kuriame vyksta asmeninis žmogaus ir Dievo dialogas. Įvairios apeigos, tarpininkai man atrodė nebūtini. Vis dėlto širdies gilumoje nuolat kirbėjo klausimas, ar toks požiūris teisingas, kas iš tiesų slypi po tomis tradicijomis?“ – sako jis.
Atsakymų ieškoti Andrius pradėjo visai netikėtai. Vieną dieną, turėdamas laisvo laiko, jis vaikščiojo po Vilniaus Senamiestį ir užsuko į Ramintojos bažnyčią. Pokalbis su darbuotoja apie knygas netrukus pakrypo apie amžinųjų tiesų paieškas.
„Knygynėlio darbuotoja pakvietė ateiti į Šv. Mišias, kur išgirdau kun. Algirdo Toliato pamokslą ir kvietimą dalyvauti Alfa kurse. Pagalvojau – kodėl gi ne“, – prisimena Andrius. Smalsumas ir noras išbandyti bendruomenišką tikėjimo formą tapo pagrindine priežastimi prisijungti prie Alfa kurso. Tačiau pirmoji patirtis buvo labai netikėta ir stipri. Andrius neslepia: „Esu santūrus ir uždaras žmogus. Čia gavau labai didelę dozę šilumos ir bendruomeniškumo. Toks gyvas, betarpiškas bendravimas, svetingumas, bendros vakarienės, prisipažinsiu, kiek sutrikdė ir išgąsdino“.
Todėl po kelių susitikimų jis pasitraukė – visko buvo tiesiog per daug.
„Gal todėl, kad iki tol Bažnyčia man buvo tylos ir individualaus santykio erdvė, o Alfa kursas pasiūlė visiškai kitokią patirtį – gyvą, artimą bendravimą, todėl neįprastą ir net nejaukų“, – pripažįsta Andrius.
Tačiau ši trumpa pažintis nebuvo be pėdsakų. Pasak jo, viduje ėmė rusenti kažkokia žarija. Praėjo žiema, atėjo pavasaris, ir jis sulaukė žinutės iš Alfa kurso grupelės vadovo su klausimu, gal norėtų prisijungti prie naujo kurso. Šį kartą jis buvo pasiruošęs. 2025 m. pavasarį Andrius vėl atėjo į Alfa kursą, šį kartą jau lengvai įsiliejo į grupę, baigė visą kursą ir tapo bendruomenės dalimi. Šiandien Andrius yra Alfa kurso komandos savanoris, o jo santykis su tikėjimu pasikeitė iš esmės.
„Giliau domiuosi tikėjimo klausimais, skaitau Šventąjį Raštą ir jis man dabar jau atsiveria visiškai kitaip. Jei anksčiau tai atrodė padrikos istorijos ir atskiri įvykiai, dabar atsiskleidžia vientisas pasakojimas, susijęs su dabartimi“, – esminį pokytį įvardija Andrius.
Pasak jo, tai, kas kadaise atrodė kaip sausos dogmos ar formulės, atsiveria gilesniais prasmės sluoksniais.
Andrius pasakoja, jog neretai tenka girdėti stereotipų neva Alfa kursas tėra tik būdas pritraukti žmones į Bažnyčią ar padidinti praktikuojančiųjų skaičių.
Pasak jo, realybė yra kitokia: „Tikrasis Alfa kurso tikslas – parodyti tikrąją Bažnyčią, nukreipiant žvilgsnį nuo organizacijos ar architektūros į bendruomenę. Tai bandymas parodyti tikėjimą kaip gyvą ryšį, o Bažnyčią – kaip žmones, o ne tik struktūras. Per jausminę, žmogišką patirtį čia siūloma prisiliesti prie tikėjimo esmės.“
Skirtingi socialiniai burbulai, bet žmonės – panašūs
Kun. A. Toliatas pasakoja, kad Ramintojos bažnyčioje Alfa kursai vyksta nuo tos dienos, kai ji atvėrė duris 2018-aisiais. Iš pradžių kursai buvo rengiami kartą per metus, vėliau – du kartus. Šiuo metu norinčiųjų yra daugybė, todėl kursai rengiami rudenį ir pavasarį, yra atskiros grupės jaunimui.
Kunigas pastebi, kad Alfa kursas tapo vieta, kurioje žmonės jaučiasi jaukiai ir saugiai, todėl dažnai pasikviečia ir savo draugus: „Čia ateina tikrai ne tik tikintys ar praktikuojantys katalikai, bet ir tie, kurie visai nelanko Bažnyčios, nėra įpratę prie religinių erdvių ar net nėra krikštyti. Tačiau visi jaučiasi laisvi ir priimti. Skirtingos žmonių patirtys, požiūriai, nuomonės ir gyvenimo istorijos kuria įvairovę, kuri leidžia išeiti iš įprastų socialinių burbulų.“
Kun. A. Toliatas šią patirtį lygina su piligrimine kelione Santjago keliu, kai eidamas sutinki skirtingus žmones, klausaisi jų istorijų ir keitiesi pats, nes susitikimai bei naujos patirtys praturtina ir plečia žmogaus vidinį pasaulį.
„Mane iki šiol stebina tai, jog Alfa kursą sudaro vos dvylika susitikimų, tačiau per šį laiką žmonės pabendrauja taip glaudžiai, jog atrodo, tarsi būtų pažįstami nuo vaikystės ar net giminės. Manau, šis artumas gimsta ne dėl formalių veiklų, o iš paprasto buvimo kartu, kai žmonės kalbasi, vakarieniauja drauge. Pastebiu, kad tas laikas tiesiog ištirpsta“, – pasakoja jis.
Ilgiausias kelias – nuo galvos iki širdies
Kun. A.Toliatas pabrėžia, kad Alfa kursas nėra orientuotas į žinių perdavimą – šiandien informacijos netrūksta ir ją galima lengvai susirasti.
„ Alfa kursas pirmiausia yra apie santykį. Apie žmonių tarpusavio ryšį, kuris šiandien, vienatvės ir fragmentiškų ryšių laikais, tampa ypač svarbus. Juk pats ilgiausias kelias yra kelias nuo galvos iki širdies. Nepriklausomai nuo patirčių, įsitikinimų ar tikėjimo, žmonėms reikia žmogiško artumo ir bendrystės. Būtent tai ir gimsta Alfa kurso metu“, – sako kunigas.
Jis pastebi, jog neretai žmonės į Alfa kursą ateina tada, kai atsiduria gyvenimo kryžkelėje, kai ima kilti prasmės klausimai arba pasiekia tam tikrą brandą.
„Alfa kursas yra ta vieta, kur galima ateiti su bet kokiais klausimais. Tai vieta, kur nėra išankstinių nusistatymų, bet atvirumas ieškoti,“ – tikina kunigas.
Ir džiaugiasi, kad ši patirtis keičia ne tik atskirus žmones, bet ir pačią Bažnyčios bendruomenę.
„Po Alfa kursų sekmadienio Šv. Mišios daugeliui tampa nebe vien asmeninio pamaldumo išraiška, bet labiau primena šeimos susitikimą – žmonės pradeda pažinti vieni kitus ir jiems ima rūpėti, kaip sekasi šalia esančiam. Ramintojos bendruomenėje tai ypač akivaizdu: Alfa kursą lankę žmonės nori bendrauti ir po šv. Mišių. Taip gimė tradicija po pamaldų pasilikti kartu – pietauti, kalbėtis, dalintis kasdienybės patirtimis. Bendruomenė tampa gyva ir atvira,“ – pasakoja A. Toliatas.
Kunigas dar kartą pabrėžia, kad Alfa kursas atviras visiems – nebūtinai tikintiems ar krikštytiems. Jei žmogus ateina, vadinasi, jam įdomu, o ieškantys žmonės visada praturtina diskusijas. Pasak A. Toliato, visos didelės kelionės prasideda nuo mažo žingsnelio, o kartais užtenka ateiti vieną kartą ir perlipti savo vidines abejones.
Alfa kursai yra nemokami ir vyksta skirtingos parapijose ir bendruomenėse. O jeigu tokio kurso netoliese nėra, niekada nevėlu jį pradėti organizuoti. Kreipiantis į Alfa kurso centrą, galima sulaukti pagalbos ir palaikymo organizuojant šį kursą.
Gabrielė BRAŽĖNAITĖ
