P. Saudargas: Europa ribos smulkių paketų importą iš Kinijos

Sparčiai auganti elektroninė prekyba pakeitė prekybos būdą, atvėrė rinkas ir naujas galimybes tiek prekybininkams, tiek vartotojams. Tačiau ji taip pat atvėrė rimtas Europos rinkos silpnybes. Kiekvieną dieną į Europos Sąjungą (ES) patenka milžiniški kiekiai nesaugių ar neatitinkančių reikalavimų gaminių – nuo toksiškų elektroninių ciga­rečių ir pavojingos kosmetikos iki brokuotų elektroninių prietaisų ir degių baterijų. Šalutinis ir labai nepagei­daujamas šio importo efektas – milžiniški smulkių pakuočių atliekų kiekiai, kuriuos reikia kažkur padėti. 

Problema – milžiniški importuojamų siuntų kiekiai

Nuo 2022 m. į ES siunčiamų smulkių siuntinių skaičius kasmet dvigubėja ir 2025 m. pasiekė 5,88 mlrd., t.y., beveik 16 milijonų siuntų per dieną! 93 proc. šių siuntų yra iš Kinijos. Eu­ro­pos institu­ci­­jų pa­tikra ats­kleidė, kad Azi­jos e. prekybos paslaugų tei­kėjai, tokie kaip „Shein“ ir „Temu“, rimtai neatitinka ES stan­dartų. Nuo 85 proc. iki 95 proc. patikrintų gaminių neatitinka ES gaminių teisės aktų, o ketvirtadalis – tiesiog pavojingi.

Tokius produktus, į ES dideliais kiekiais siunčiamus atskirais, mažais siuntiniais, sunku kontroliuoti pasienio kontrolės punktuose, kurie dažniausiai yra įsikūrę didžiuosiuose uostuose ir elektroninės prekybos logistikos centruose. Patikra sudėtinga būtent dėl milžiniško tokių siuntinių kiekio. Priežiūros institucijoms vis sunkiau juos patikrinti, aptikti netinkamus ir pašalinti iš vidaus rinkos, o vartotojų apsaugos institucijoms – imtis veiksmų, kai jie jau pasiekia ES vartotojus.

Greta vartotojų apsaugos ne mažiau svarbi problema yra nelygios konkurencinės galimybės Europos įmonėms. ES veikiančios įmonės privalo laikytis griežtų mokesčių, aplinkosaugos ir socialinių standartų, tačiau jos vis dažniau susiduria su konkurencija iš ne ES pardavėjų, kurie neatitinka tų pačių reikalavimų ir dažnai visiškai išvengia priežiūros. Verslui – ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms – dabartinė padėtis tampa nebepakeliama. Kai reguliavimo standartai nevienodi, sąžininga konkurencija tiesiog neįmanoma. Todėl siekdami apsaugoti ES verslo ekosistemos gyvybingumą privalome imtis ryžtingų veiksmų reguliuojant importą. 

Elektroninė prekyba yra ne tik ekonominė galimybė, bet ir sritis, reikalaujanti atsakingo valdymo. Kiekviena nepatikrinta siunta gali būti nesaugi, neteisėta ar savo nesąžiningu pigumu žlugdanti ES verslus. Europos vartotojai neturėtų būti priversti rizikuoti savo sveikata ar tapti sukčiavimo aukomis apsipirkdami internetu. Pasirinkimo laisvė turi eiti išvien su vartotojų teisių apsauga, o tam būtinas veiksmingesnis teisės aktų įgyvendinimas bei geresnis visuomenės informuotumas.

ES imasi atsakomųjų veiksmų

Kovo 26 d. Europos Parlamentas ir valstybės narės pasiekė susitarimą dėl ES muitinės kodekso reformos. Ši reforma, be kitų pakeitimų, suteiks mūsų institucijoms būtinas priemones reaguoti į mažos ver­tės e. prekybos importo augimą bei ES pasienio patikrų iššūkius. 

Pagrindinė naujovė – sukuriama Europos muitinės institucija su būstine Lilyje (Prancūzijoje), pavedant jai kurti ir valdyti naująjį ES muitinės duomenų centrą. Šia iniciatyva keičiami duomenų teikimo, dalijimosi ir naudojimo būdai, sudarant sąlygas efektyvesnėms muitinės operacijoms, užtikrinant glaudesnį bendradarbiavimą tarp nacionalinių muitinių administracijų.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. visoms į ES įvežamoms prekėms, kurių vertė neviršija 150 eurų, ne ES pardavėjams bus taikomas fiksuotas 3 eurų muito mokestis. Be to, bus įvestas Są­jun­gos tvarkymo mokestis, skirtas padengti išaugusias muitinės institucijų priežiūros sąnaudas, susijusias su nuotoline prekyba. Mokesčio dydis skirsis priklausomai nuo to, ar prekės importuojamos dideliais kiekiais per sandėlius, ar siunčiamos kaip atskiros siuntos.

Ar vartotojams šie mokesčiai padidins galutinę prekių kainą? Europos Komisija teigia, kad šias išlaidas turėtų padengti importuotojas – internetinis pardavėjas arba tarpininkaujanti platforma. Gal praktikoje bus ir kitaip... Tačiau tai iš tiesų turėtų būti laikoma ne nauju mokesčiu, o sąžininga kaina už mūsų vartotojų saugumą ir mūsų verslo konkurencingumą. Kita vertus, apskritai laikas keisti beatodairišką, netvarią vartojimo kultūrą. Pigaus, dažnai nereikalingo šlamšto, ypač importuojamo iš svetur, vartojimas tikrai neprisideda prie gyvenimo kokybės ES. 

Apibendrinant, nors elektroninė prekyba ir toliau keičia pasaulinę prekybą, tai neturi vykti saugumo, sąžiningumo ir atsakomybės sąskaita. Griežti teisės aktai jau egzistuoja, tačiau jų veiksmingumas priklauso nuo nuoseklaus įgyvendinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo. Europos Sąjunga dabar susiduria su kritiniu momentu: būtina užtikrinti, kad skaitmeninė rinka išliktų atvira ir inovatyvi, tačiau kartu tvirtai ginant piliečius ir verslą.

Paulius SAUDARGAS

Europos Parlamento narys