Kultūros paslaugos Lietuvoje turi būti pasiekiamos visiems

Kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu, kur jis gyvena, turi lengvai pasiekti kultūros paslaugas. Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose, ir atokesniuose miesteliuose. Prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

„Kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kitose Lietuvos vietose ji yra mažesnė. Kultūros prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus, kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę“, – sako Kultūros ministerijos viceministrė Zita Bružaitė.

„Nepaisant tankaus kultūros paslaugų teikėjų tinklo bei investicijų į jo modernizavimą ir aktualizavimą, kokybiškų paslaugų prieinamumas regionuose išlieka problematiškas. Tai lemia žemą visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą bei riboja kultūrinį, socialinį ir ekonominį regionų potencialą. Tolygi kultūros sklaida yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga“,–  teigia kultūros sektoriaus ekspertas Eugenijus Kaminskis.

Lietuvos gyventojui patogiausiai prieinama kultūros įstaiga yra biblioteka, jų tinklas tankiai išsidėstęs ir todėl yra arčiausiai gyventojo. Mažiausiai prieinamos, pasak gyventojų, yra profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Jos paprastai yra didmiesčiuose ir pasiekia tik dalį žmonių per kolektyvų gastroles į mažesnius miestus.

Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis, pagal jų būtinumą. Per 30 minučių automobiliu nuo gyvenamosios arba darbo vietos gyventojas turi pasiekti svarbiausias, būtiniausias paslaugas – kultūros centro, bibliotekos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos: teatras, kinas, muziejai, koncertai, per 60 minučių – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos, pavyzdžiui,  profesionalus scenos menas, festivaliai.

Kultūros ministerija siekia užtikrinti, jog bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas, o kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje iki 2030 m. padidėtų nuo 80 iki 95 proc. Tam skirtas „Kurk Lietuvai“ projektas, kuriuo bus sprendžiamos kultūros prieinamumo regionuose problemos. Į projektą įsitrauks ir Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formuotojai.

„Nacionaliniame pažangos plane šalia kitų yra planuojamos bazinės kultūrinės paslaugos, kurių mes dabar neturime. „Kurk Lietuvai“ projektas ruoš modelį, kokios kultūros paslaugos ir kokiu kelionės atstumu turėtų būti prieinamos ir kaip valstybė gali investuoti, kad regione ta paslauga būtų galima pasinaudoti paprasčiau,“ – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.

Projektą įgyvendina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė. „Kurk Lietuvai“. Ji grįžo į Lietuvą po 15 metų su tarptautine teritorinio planavimo patirtimi iš privataus sektoriaus ir atliks pirmąją Lietuvoje erdvinę kultūros paslaugų analizę. Šių metų kovo mėnesį startavęs projektas nustatys, kuriose Lietuvos vietovėse kultūros prieinamumas problematiškiausias, kokių renginių ten trūksta ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose. Šio projekto tikslas – pasiekti, jog neliktų „baltų dėmių“ Lietuvos kultūros žemėlapyje ir kad kiekvienas gyventojas gautų kokybiškas kultūros paslaugas.

60 savivaldybių kultūros skyrių aktyviai darbuojasi ir renka duomenis apie vietinius kultūros veikėjus. Savivaldybėms pavesta užduotis, atskleisti pilną kultūros paslaugų vaizdą jų teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar kultūros įstaiga yra vieša, privati ar nevalstybinė.

„Svarbus regiono vaidmuo nuspręsti, kokiais būdais gerinti prieinamumą. Regiono plėtros taryba, kaip vienijanti savo apskrities savivaldybes, priims sprendimus, kaip savivaldybėms pasiekti paslaugų prieinamumo rodiklius, nepaisant savivaldybių administracinių ribų. Tam, kad žmogus nesijaustų, jog jis kažką praranda gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų atžvilgiu, gyvendamas atokiame miestelyje, o ne didmiestyje“, – sako vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.

Pasak Kultūros ministerijos Strateginių pokyčių grupės vadovės Daivos Nazarovienės, sumažinti regioninius netolygumus įmanoma per valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų, NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimą.

„Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinantis kiekvieną regioną trejiems metams parengti regioninį kultūros planą. Savivaldybės sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai“, – sėkmingą kultūros prieinamumo didinimo bei institucijų bendradarbiavimo regionuose pavyzdį pateikia D. Nazarovienė.

Vėjūna ŽALALYTĖ,

projekto „Kurk Lietuvai“ vadovė