Bendruomenių susitelkimui reikia kūrybos džiaugsmo
A. Pociaus „Milžinas“ – pirmoji parkelio skulptūra
Vasara – renginių metas. Joninės, Oninės, kaimų šventės, javapjūtės pabaigtuvės, derliaus sutiktuvės... Visas sunku būtų išvardinti, nes kiek rajone bendruomenių, kone tiek pat ir švenčių. Kai kurios įsigudrina švęsti kelis kartus per metus. Ir kodėl gi ne, jei įvairūs fondai bei savivaldybė dosniai skiria pinigėlių susibūrimams? Tokiuose renginiuose dažniausiai klykauja pop „žvaigždutės“ ir laisvai liejasi alus, o kaimo žmonės pyksta, kad pinigai išleidžiami draugų bei giminių baliams. Todėl gera pastebėti tas bendruomenes, kurios mokesčių mokėtojų pinigus naudoja prasmingai – tvarko ir puošia savo kaimus, sukuria tai, kas išliks dešimtmečiams ir būsimoms kartoms primins, jog kažkada čia gyvenome.
Pamąstyti apie tai, kas išliks po mūsų, paskatino Bilionių kaimo bendruomenės ir seniūnijos ketvirtą kartą surengtas tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“. Savaitė, kai prie piliakalnio dūzgia pjūklai ir kaukši kaltai, reikalauja ilgo bei kruopštaus pasirengimo – to nežino tik tos bendruomenės, kurios ilgesniam laikui nėra priėmusios svečių, pasirūpinusios jų apgyvendinimu, nakvyne, maitinimu ir bent minimaliu apmokėjimu už darbą. Nors iš šono stebint ir atrodo, kad šeimininkams toks šurmulys yra labai smagus, šventei laiko nebelieka.
Užtat būna rezultatas, kuriuo džiaugiasi visi: ir tie, kurie buvo atvykę į plenero metu vykstančius renginius, ir kurie neturėjo tam laiko, tačiau bent jau pro šalį eidami minutei sustoja pasigėrėti kaimą papuošusiu nauju kūriniu. Viskas, kas sukuriama plenere, skirta šio krašto žmonėms.
Pasak Bilionių seniūnės Loretos Daukantienės, rengti plenerą paskatino Šilalės kraštiečių draugijos pirmininkas Virginijus Jocys, todėl pirmasis renginys įvyko Žemaičių kultūros draugijos iniciatyva. Idėjos pirmtaku tapo 2007 m. etnografinėje sodyboje surengta kūrybinė stovykla „Muoline ruokundā“ (Moliniai pasikalbėjimai). Po dešimtmečio ji atgimė į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtą tautodailės plenerą.
Bendradarbiavimas su kraštiečiu V. Jociu, Žemaitijos regioninės etninės globos tarybos pirmininku, bilioniškiams padėjo padaryti didžiulį darbą. Gulbių kaime atsirado unikalus Norberto Vėliaus ir Lauryno Ivinskio istorinis pažintinis kelias, kuriame įamžinta nemažai Šilalės kraštui bei visai Lietuvai nusipelniusių žmonių.
2017 m. vykusiame tautodailės plenere Dainius Jankauskas sukūrė paminklą piliakalnių tyrinėtojui Liudvikui Kšivickiui, 2018-aisiais kaltinėniškis Alvydas Pocius sukūrė atminimo ženklą istorikui Simonui Daukantui, akmentašys Valdas Banza prieš dvejus metus čia įamžino Šilalės krašto savanorių atminimą.
Gulbių kaimo kelyje stovi paminklai poetui, publicistui, vertėjui, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjui L. Ivinskiui, religijotyrininkui ir baltų mitologijos rinkėjui N. Vėliui, partizanei Irenai Petkutei-Neringai, pasieniečiui Antanui Straukui, gamtininkui Česlovui Kudabai, 1918–1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyviams.
Mažai Lietuvoje yra tokių unikalių, praeitį su dabartimi jungiančių vietų, todėl bilioniškiai išties turi kuo didžiuotis. Gražus ir jų naujausias sumanymas papuošti seniūnijos centrą skulptūrų parku. Jame jau stovi pernai sukurti tautodailininkų darbai. Bilioniškių bei jų svečių akis džiugina medžio drožėjo A. Pociaus sukurta legendinio milžino skulptūra, bent minutei prisėsti traukia ant dviejų meškų laikomo medinio suolelio – jį pernai padarė D. Jankauskas.
Nemažas ir šių metų plenero derlius. Parkelyje prie Bilionių seniūnijos netrukus atsiras atminimo ženklai šio krašto kaimams. Bilionių seniūnija maža, ją tesudaro vos aštuoni kaimai, daugelis jų nyksta: Baublių kaime gyventojų jau neliko, Padvarninkuose gyvena vos vienas, Aukštagirėje – du žmonės. Greta kaimams skirtų akmeninių skulptūrų seniūnijos parkelyje stovės Jono ir Salomėjos Gargasų žemėje rastas riboženklių akmuo – manoma, kad jis gali būti išlikęs net nuo XVI a.
Prasmingą kaimų įamžinimo darbą bilioniškiai šiemet patikėjo patiems geriausiems Lietuvos tautodailininkams: tris kartus „Aukso vainiku“ apdovanotam Adolfui Teresiui ir vieną „Aukso vainiką“ turinčiam akmentašiui V. Banzai. Kartu su jais dirbo ir tokį pat apdovanojimą pelnęs kryždirbys A. Pocius.
Pasak Bilionių seniūnės L. Daukantienės, pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ suburia vietos bei kitų regionų menininkus ir meno mėgėjus, paskatina žmones domėtis savo krašto tradicijomis, istoriniais įvykiais, kultūros ir gamtos paveldu, puoselėja žemaičių papročius, tradicijas, skatina prisiminti žemaitišką kalbą. O tuo pačiu stiprina bendruomenės vienybę ir susitelkimą, norą išgyventi bendrą kūrybos džiaugsmą, susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai.
To niekaip nepalyginsi su vieno vakaro šou, suteikiančiu galimybę valdžiai parodyti savo „gerumą“.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS nuotr.
