Laikas diktuoja pokyčius

Šilalės kultūros centras šiuo metu renovuojamas, o jo renginiai ir koncertai perkeliami į kitų miestelių kul­tūros namus, laisvalaikio sales, lauko erdves. 

Kaip sakė Šilalės kultūros centro di­rektorės pavaduotojas Antanas Kaz­lauskas, šiemet vykdomas pirma­sis re­novacijos projekto etapas – tvar­ko­mas Šilalės kultūros centro fasa­das. 1994 m. duris atvėrusio cent­ro techninis įrengimas jau nebe­ati­tinka šian­dienos reikalavimų, tačiau atnau­ji­ni­­mo darbai bus vykdo­mi priklauso­mai nuo finansavimo. Šiemet lėšų užtenka tik išorei, o vėliau tikimasi at­nau­jinti scenos įrangą, žiūrovų sa­lę, bus ga­lima kokybiškai eksponuoti pa­rodas. Per metus 2–3 profesiona­lios parodos surengiamos ir dabar, bet, atnau­jinus patalpas, rajono žmo­nėms bus kur kas maloniau džiaugtis vaizduoja­muo­ju menu. 

­Dėmesys miuziklui

Šilalės kultūros centrui priklauso bendruomenių poreikiams naudojamos laisvalaikio salės ir kultūros namai, veik­lą vykdo daugiau nei 50 meno kolektyvų. 430 vietų miesto kultūros centro didžioji salė su erdvia scena dažniausiai būna pilna, o kai kada – net sausakimša. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė miesto kultūrinio gyvenimo naujovė – retai Lietuvos mėgėjų teatrų scenose statomas miuzik­las. A. Kazlausko vadovaujamas muzikinio teatro kolektyvas prieš metus pastatė premjerinę muzikinę improvizaciją „Eliza“, o jo naujausias kūri­nys – muzikinis spektak­lis pagal I. Kalmano operetę „Čardašo kara­lienė“ dėl pradėtų pastato renovacijos darbų įgavo net ir visai netikėtą formatą. 

„Parodėme aštuonis spektak­lius sausakimšoje salėje, o dabar kraustomės į Laukuvos kul­tūros namus  –  esame skolingi žiūrovams už kovo mėnesį dėl karantino atšauktą spektaklį. Žmogus planuoja, o virusas juokiasi – buvome labai daug visko numatę, tačiau visi mūsų planai dingo per vieną naktį. Vis dėlto aš sakau, jog kuo blogesnė situacija, tuo daugiau atsiranda vietos kūrybai. Tikimės, kad sunkumai  baigsis“, – pasakoja A. Kazlauskas. 

Populiarus folkloras

Labai stiprūs Šilalės folkloro kolektyvai – vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ansambliai, renka­mos bei išsaugomos Šilalės krašto ir miesto liaudies dainos. 

„Žiūrint iš šalies, gali atrodyti, jog folkloras neįdomus mūsų vaikams, bet mes matome visai ką kita – kai pradėjome rengti etnines vasaros stovyk­las, pasirodė, kad susidomėjimas toks didelis, jog net ne visi gali patekti. Viskas priklauso nuo meno kolektyvo vadovo. Entuziastingi specialistai su­geba savo idėjomis užkrėsti vai­kus. Išvažiavę mokytis į didžiuo­sius miestus, jie įsijungia į ten veikiančius folkloro kolektyvus ir toliau puoselėja tai, ką pradėję“, – teigia A. Kazlauskas. 

Kvėdarnos, Kaltinėnų kultūros namų entuziastai domisi senaisiais amatais. Dirbtuves, pasak A. Kazlausko, planuojama atidaryti ir Šilalės kultūros cent­re, kai tik pagerės pastato būk­lė. 

Šią vasarą prie Bilionių piliakalnio vyko tautodailės pleneras, o, jam pasibaigus, sukurti medžio ir akmens meno kūriniai liko puošti kai­mą. 

Nereikėtų manyti, kad Šila­lė gyvena vien tik etninės kultūros ir amatų dvasia. Šilalės kultūros centras jungia didelę bend­ruomenę, kurią sudaro ne tik vaikai, mielai lankantys šiuolaikinio šokio teatro užsiėmimus, entuziastingi senjorai, bet ir tie, kurie užaugo kartu su ko­lektyvų veikla bei išvyko gyventi kitur. 

Projektą „Aktuali kultūra“ įgy­­vendina Lietuvos Respublikos kul­tūros ministerija. Projektas finan­suojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esinvesticijos.lt ir www.lrkm.lt