Švietėjai, nešę mūsų kraštui viltį

Projektui „Švietėjai, nešę mūsų kraštui viltį“ gavus dalinį Lietuvos kultūros tarybos fi­nansavimą, Šilalės Vla­do Statkevičiaus muziejuje vyko konferencija, skirta V. Stat­ke­vičiaus 110-osioms gimimo metinėms pa­minėti. 

Susirinkusiuosius pasveikino Kultūros paveldo departamento vyr. spe­cialistė Jur­gi­ta Viršilienė, Ši­la­lės muziejaus direktorė So­neta Būdvytienė.

Konferencijos me­tu lektoriai supažindino dalyvius su kultūros puoselėtojais, kraštotyrininkais V. Statkevičiumi, Ma­rijona Čil­vi­nai­te, Dionizu Poš­ka, Nor­bertu Vė­liumi bei jų nuveiktais darbais, indėliu į kraštotyrą, archeologiją, istoriją, etninę kultūrą. 

Pranešimus skaitė žinomi šios srities žinovai. Klaipėdos universiteto Bal­tijos regiono istorijos ir archeologijos insti­tuto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Gintautas Za­bie-

la pristatė pranešimą „V. Stat­kevičiaus indėlis į mūsų kraš­to archeologijos lobyną“. G. Za­­biela teigė, jog V. Statkevičius yra vienas žymiausių XX a. žemaičių milžinų archeologijoje, jo surinkti keli šimtai radinių iš tuometinių ardomų ir naujai surastų geležies amžiaus kapinynų yra pagrindinis šaltinis pažinti senąją Šilalės krašto istoriją. 

Didelę įtaką mūsų krašto kultūros puoselėjimui, jos sklaidai bei išsaugo­jimui turėjo kraš­totyrininkė upyniš­kė M. Čil­vi­naitė. Pranešėja Lie­tu­­vių lite­ra­tūros ir tautosakos instituto Tau­to­­­sakos archyvo skyriaus jaunesnio­ji moks­lo darbuotoja Gražina Ka­džy­tė teigė asmeniškai pažinojusi M. Čil­vinaitę ir V. Stat­kevičių, tarp jų buvo užsimezgusi šilta draugystė. Lek­torė papasakojo apie kraštotyrininkų nuveiktus darbus, pasiekimus savo profesinėje srityje.  

Pranešimą apie M. Čilvinaitės šeimos genealogiją (šeimos kilmę, istoriją bei šaltinius) pristatė Klaipėdos universi­teto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, docentas Ernestas Va­si­liaus­kas.

Vienas žymiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų buvo D. Poška, kuris įkūrė pirmąjį Lie­tuvoje muziejų, parašė žymiausią poemą „Mužikas žemaičių ir Lietuvos“. Apie D. Poš­kos lituanistinę kūrybą pranešimą skaitė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Brigita Speičytė.

Šilališkiai didžiuojasi turėdami vieną žymiausių pasaulyje pripažintą etninės kultūros tyrinėtoją N. Vėlių. Pranešimą skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto humanitarinių mokslų daktarė, docentė Bronė Stun­džie­nė. Lektorė papasakojo apie etninės kultūros reikšmę N. Vėliaus visuomeninėje ir mokslinėje veikloje.

Liaudiškos muzikos kūrinių susirinkusiesiems dovanojo Ši­lalės kultūros cent­ro folkloro ansamblis „Veringa“, tradicinių kanklių ansamblis (vadovė – Jo­lanta Kažukauskienė, instru­mentinės grupės vadovas – Vac­lovas Rudys). Renginį vedė muziejininkė Edita Mer­kelienė.

Edita MERKELIENĖ,

muziejininkė, projekto vadovė 

Aurelijos JURČIENĖS nuotr.

Projektą iš dalies finansavo: