Meno festi­valiai – šviesiam ir prasmingam rudeniui

Pasibaigė visą spalį aktualios do­kumentikos gerbėjus džiuginęs vienas populiariausių festivalių „Ne­­­pa­­togus kinas“. Šiemet geriausiu fil­mu iš­rink­tas režisieriaus Louiso Hot­­hot­­ho­to kūrinys „Keturios ke­lio­nės“. Ta­čiau veiklos kultūros ger­bė­jams ne­trūks­ta ir lapkritį.

Aukštųjų mokyklų studentų chorų fes­tivalis subūrė dvidešimt akademinių chorų iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vil­niaus aukštųjų mokyklų, į jį atvyko studentų choras iš Balstogės technologijos universiteto. Koncertai vyko Vilniaus Pran­ciškonų, Bernardinų, Šv. Jo­nų bažnyčiose, Dailės akademijoje, Vil­niaus katedroje. Žiūrovai išgirdo Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“ skambėsiančius kūrinius. Pasak organizatorių, festi­valis – vienas svarbiausių renginių, padėsiančių studentų chorams geriau jai pasirengti. Aukštųjų mokyklų chorų festivalis rengiamas nuo 1998 m. ir pamečiui keliauja per didžiuosius Lie­tuvos miestus.

Lapkričio 2 d. Niujorke prasidėjo jau penktus metus iš eilės vykstantis Niu­­jor­ko Baltijos šalių kino festivalis, pristatantis naujausius Lie­tuvos, Latvijos ir Estijos kūrėjų filmus. Iš viso bus parody­ta 15 vaidybinių, dokumentikos ir animacinių filmų. Tarp jų – Kris­­tijono Vil­džiūno „Dainos lapei”, Lau­­ryno Ba­rei­šos „Piligrimai“, Emi­lijos Škar­­nulytės „Ka­pi­nynas“, Man­to Kve­da­ra­vi­čiaus „Ma­­riu­polis 2“ ir „Mariu­polis“. Fes­­ti­va­lio temą „Praeitis ar dabartis“ pa­­dik­tavo Baltijos šalis bei pasaulį sukrėtusi Ru­sijos invazija į Ukrainą. 

Praėjusią savaitę prestižiškiausia Pran­cūzijos literatūrinė Goncourt`ų premija skirta Brigitte Giraud už knygą „Vivre vite“ (liet. Gyventi greitai). Labai asme­niškame pasakojime autorė aprašo, kaip ji ir jos vyras Claude`as buvo pasiruošę naujai savo gyvenimo pradžiai. Vyrui buvo 41-eri ir jis buvo atsidavęs muzikai. Brigitte buvo 36-eri, ji, dirbdama knygų pardavėja, rašė. Mažo sūnaus tėvai nusipirko namą miesto pakrašty­je, manydami, jog toks prieglobstis leis jiems gyventi nerūpestingą šeimos gyvenimą. Viskas susiklostė kitaip. 1999 m. birželio 22 d. Claude`as, turėjęs pasiimti sūnų iš mokyklos, sudaužė motociklą. Jis žuvo, o kartu su juo – ir visos šeimos viltys. Gon­court`ų premi­ja įtei­kiama kartu su vos 10 eurų čekiu, jį gavėjai mieliau įrėmina, o ne įneša į banką. 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga 2022 m. Bičiulių premiją skyrė Pran­cū­zų institutui Lietuvoje – už nuolatinę paramą prancūzų ir frankofoniškų literatūrų kūrinių vertimams į lietuvių kalbą, už literatūros sklaidą organizuojant knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais. Beveik 25 metus Prancūzų institutas Lietuvoje skatina frankofoniškos literatūros vertimą į lietuvių kalbą pagal „Oskaro Milašiaus“ paramos leidybai programą. Nuo 1998 m. pagal šią programą buvo paremta daugiau kaip 250 knygų leidyba. 

Lie­tu­vos kultūros pasaulis praėju­sią savaitę neteko žymaus skulptoriaus Leo­no Striogos. Me­ni­ninkas yra sukūręs daugiau nei 1000 įvairių darbų – nuo viešosioms erdvėms skirtų granito kompozicijų iki kamerinių skulptūrų iš medžio. L. Strio­ga 2001 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už medžio skulptūras „Gyvenimo paliestas“, „Moteris paukštė“, „Oželio ganymas mėnesienoje“, „Tėviškės kelias“, „Paukštis, šildantis pasaulį“. 

Kotryna PETRAITYTĖ