Apdovanojimų ir premijų savaitė

Pirmąją žiemos savaitę kultūros pasaulis pasitiko su tikra apdovanojimų banga: sveikinti menininkai ir mokslininkai, savo darbais darantys tylų, bet svarbų darbą Lietuvos švietimui bei kultūrai.

Lietuvos nacionalinėje filhar­monijoje buvo surengta ant­ro­ji Meno kūrėjų apdovanoji­mų ceremonija, jos metu įteiktos devynių menininkus jungiančių

organizacijų premijos ir prieš 25-erius metus įsteigta Lie­tu­vos meno kūrėjų asociacijos premija. Šiemet Lietuvos dailininkų sąjunga skyrė tris „Auk­so mūzas“ už 2022 m. kūrybos pasiekimus. Jomis pagerbtos grafikė Ieva Babilaitė-Ibel­gauptienė už knygų iliustracijų daugiakalbiškumą, tapytojas Pranas Griušys už reikšmingą kultūrinį palikimą, keramikė Eglė Einikytė-Narkevičienė už techninę meistrystę ir keramikos konceptualumą.

Lietuvos rašytojų sąjunga „Šimtmečio premiją“ skyrė rašytojai Vytautei Žilinskaitei už esmingai pakeistą lietuviško sąmojo pobūdį bei gilų pėdsa­ką vaikų literatūroje, už žodžio drausmę, unikalią humoristiką, Jurgitai Treinytei-Jorei paukščio statulėlė „Volungė“ įteikta už aktyvią kūrybinę ir edukacinę veiklą, tautodailės tradicijų tęstinumą bei puose­lė­jimą kūryboje. Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas „Už indėlį į kino kultūrą“ įteiktas knygos „Kino operatorius Audrius Ke­mežys. Akimirksnis spalvoms suderinti“ autorei, kino režisierei Giedrei Beinoriūtei. Cere­mo­ni­jos metu taip pat apdovanoti žurnalistai, fotomenininkai, muzikantai bei menininkai.

Šiais metais Felicijos Bortke­vičienės Kalbos premija skirta Vilniaus universiteto dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui Regimantui Tamošaičiui. Šilalėje vidurinę mokyklą baigęs humanitarinių mokslų dak­taras dirba Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros kated­roje dėsto lietuvių literatūros istoriją ir kitas disciplinas. R. Ta­mošaitis visą profesinį gyvenimą skyrė lituanistikai: lietuvių literatūros mokslui bei studijoms, mokyklinei lituanistikai, literatūros kūrybai ir sklaidai. 

Kauno rajone, Tado Iva­naus­ko Obelynės sodyboje, atidaryta skulptoriaus Leono Striogos medinių skulptūrų galerija po atviru dangumi. Joje – 5 menininko kurti angelai ir paskutinis spalio pabaigoje mirusio menininko darbas. Menininko sūnus sako, kad skulptūros – iš Kauno rajone augusių beržų, skulptorius mėgęs kurti angelus. Ir ne tik iš medžio, bet ir akmens, metalo, bronzos. Dar­bus galerijoje planuojama keisti kas pusmetį, Obelynė lankytojams atvira visą parą. 

Kotryna PETRAITYTĖ