Įspūdingi lietuvių kūrėjų pasiekimai
Skaičiuojant paskutines dienas iki šv. Kalėdų, vyrauja šventinė nuotaika – miestuose įžiebtos eglės, žmonės kviečiami į renginius, organizuojamos kalėdinės popietės, skamba šventinės melodijos. Pramogų netrūksta ir šalia mūsų – štai Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ vyksta įdomi Ginto Kavoliūno paroda „Rekonekcijos“, Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje eksponuojama kalėdaičių kolekcija, sukaupta tauragiškio Stanislovo Karbauskio (1936–2000), kolekcininko Tomo Šerpyčio įvairių šalių Kalėdinių atvirukų bei pašto ženklų paroda.
Nacionalinėje dailės galerijoje praėjusią savaitę įteiktos šių metų Kultūros ministerijos premijos labiausiai nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Garbės ženklus „Nešk savo šviesą ir tikėk“ pelnė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro vadovas Antanas Kučinskas, paveldosaugininkė Margarita Janušonienė, ilgametis Vilniaus teatro „Lėlė“ vadovas Juozas Marcinkevičius. Taip pat apdovanoti dailininkai, muzikantai, menininkai, publicistai, muziejininkai, kultūros veikėjai. Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus bei darbus.
Kompozitorė Egidija Medekšaitė pelnė antrąjį „Global Music Awards“ medalį su ką tik Lietuvoje skambėjusiu kūriniu „Amithaba“. Jį neseniai atliko „Melos“ vokalinis ansamblis kartu su „Cello Club“. Pirmą kartą Lietuvos šiuolaikinės muzikos istorijoje kompozitorius laimi antrąjį aukso medalį prestižiniame konkurse.
Islandijos sostinėje Reikjavike paskelbti 2022-ųjų Europos kino laureatai. Pagrindinius – geriausio režisieriaus, aktoriaus, scenarijaus ir geriausio filmo – apdovanojimus susišlavė Rubeno Östlundo „Liūdesio trikampis“. Ukrainoje žuvusio lietuvių kūrėjo Manto Kvedaravičiaus „Mariupolis 2“ paskelbtas geriausiu dokumentiniu filmu. Europos kino apdovanojimai teikti 35 kartą. Iki šiol vienintelis Lietuvos atstovas, laimėjęs statulėlę, – Audrius Stonys, 1992-aisiais pelnęs apdovanojimą už juostą „Neregių žemė“. Vėliau lietuvių kūryba dar kartą buvo nominuota 1995-aisiais (Arūno Matelio „Prieš parskrendant į žemę“) ir 2016-aisiais – už Giedrės Žickytės ir Maites Alberdi trumpametražį filmą „Aš čia tik svečias“. Užpraeitais metais į ilgąjį vaidybinių filmų sąrašą kartu su dar beveik keturiomis dešimtimis juostų pateko Tomo Vengrio „Gimtinė“, o ilgajame trumpametražių kandidatų sąraše buvo ir Vytauto Katkaus „Kolektyviniai sodai“. Nuo 1988-ųjų apdovanojimai kas dveji metai sugrįžta į Berlyną, o tarpiniais metais jie teikiami kuriame kitame Europos mieste.
Helsinkyje, audiovizualinio instituto KAVI filmotekoje „Kino Regina“, atidaryta šešias savaites truksianti Jono Meko gimimo 100-mečiui skirta renginių programa. Suomių auditorijai pristatomos dvi trumpametražių filmų programos, eksponuojama Arūno Kulikausko fotografijų paroda „Everyday life of Jonas“. Renginiai vyks iki kitų metų sausio vidurio.
Kotryna PETRAITYTĖ