„Padkava“ mini pirmąjį jubiliejų

Šiandien Šilalės kultūros centras siūbuos nuo linksmos muzikos garsų – čia bus minimas grupės „Pad­kava“ 5-erių metų jubi­lie­jus, į kurį pakviestos ir gru­pės iš Vilniaus, Mari­jam­po­lės bei Šilutės. Pasi­tin­kant ju­biliejų, su „Padkavos“ muzikantais grįžome į ansamblio pradžią.

Jo vadovas Alvydas Juodviršis į Ši­la­lę atvažiavo 2017 m. ir iškart tapo Trak­sėdžio laisvalaikio salės vadovu. Tuo metu čia muzikavo kaimo kapela.

„Aš visada norėjau groti kitokią – smagesnę – muziką. Po truputį pradėjome bandyti kantri stilių, muzikantai repetuoti važinėjo į Šilalę. Tuo me­tu kolektyvas pavadinimo dar neturėjo, bet kadangi jau buvo nuspręsta, kokiu stiliumi grosime, siūliau rinktis kaimą simbolizuojantį vardą. Be to, nors pats esu aukštaitis, norėjau, jog Šilalės grupė turėtų žemaitišką pavadinimą“, – „Padkavos“ gimimo istoriją pasakoja jos įkūrėjas ir vadovas.

Jis surinko bene 15 žemaitiš­kų žodžių, šilališkiai balsavo, kuris geriausiai apibūdintų ansamblį. Taip liko trys žodžiai, beje, visi susiję su žirgais – teki­nis, brizgėls ir padkava. Vi­sus juos Alvydas panaudojo gru­pių bei renginių (festivalis „Briz­gėls“, Traksėdžio kaimo kapela „Tekinis“, jaunimo folk-rock grupė „Uknolis“) pavadinimams. 

„Savo grupei pasilikau pasagą – laimės ir gausos simbolį. Ir į koncertus, kur jie bevyktų, mes vežamės tikrą ark­lio pasagą – mūsų sėkmės talismaną“, – sako muzikantas.

„Padkavos“ repertuaro pag­rindą sudaro jo paties kurti tekstai, o šiuo metu joje groja ir dainuoja penkiese: būgnais muša Jonas Raudonius, bosine gitara skambina Antanas Druk­teinis, gitara –

Anatolijus Avi­zovas, velėtuvu (skalbimo lenta) brūzgina Jurgita Jonušienė, išmaniuoju akordeonu groja A. Juod­viršis. Vadovas savo kolektyvo nariams negaili šilčiausių žodžių ir teikia juos pavyzdžiu kitų kolektyvų nariams. Pa­sirodo, nė vienas jų per visus „Pad­ka­vos“ gyvavimo metus nėra praleidęs nė vienos repeticijos.

„O juk šis užsiėmimas – tik pomėgis, laisvalaikis. Muzi­kan­tai suvažiuoja iš skirtingų vietovių, dirba visiškai su muzika nesusijusius darbus, tad reikia dėkoti ne tik jiems, bet ir jų ant­rosioms pusėms, šeimoms – juk visi ūkio darbai gula ant namiškių pečių“, – sako Alvydas.

2019-aisiais „Padkava“ tapo geriausia rajono kaimo kapela. Kolektyvo vardas jau spėjo plačiai pasklisti ne tik po Lie­tuvą, bet žinomas ir Latvi­joje. Šilališkiai juokauja, kad ir svečioje šalyje, vos užgrojus „Pad­kavai“, damos pamiršta, jog dė­vi puošnias suknias, ir įsisuka į šokio sūkurį. Pasirodo, vakarėliuose latviai apskritai nešokdavo, o dabar siunčia kvietimus, kad tik pagrotų „Padkava“. 

Kad grupė būtų įsimintinesnė, išskir­tinė, vadovas sumanė muzikantams sukurti nematytus ir neįprastus instru­mentus. Taip vietoj įprastų gitarų „Pad­kavos“ muzikantų rankose suskambo vežimo ratas ar dalgis, net būgnai ir akor­deonas čia yra kitokie – Al­vydas neabejoja, jog ne visi profesionalai pagrotų. 

„Kartais žmonės netiki, kad akordeonas yra tik­ras. Manoma, jog grojant reikia daug fizinės jėgos tampyti dumples. Išmanusis akordeonas veikia kitaip: jėgos beveik nereikia, garso intensyvumas irgi reguliuojamas kitaip, tad jeigu nustatyta vienaip, tampyk netampęs, ne­išleis nė garso“, – pasakoja muzikantas.

Iš pažiūros pati paprasčiausia skalbimo lenta taip pat reikalauja pasukti galvą, kaip ir kuo ją brūžinti, kad garsas būtų toks, kokio reikia. Pasirodo, net len­tos bangų storis yra svarbu. Ką jau bekalbėti apie antpirščius, kurie privalo laikytis ant pirštų, bet jų nespausti ir t.t.

„Teko Jurgitai groti net šovinių tūtas ant pirštų užsimovus, ir siuvėjų antpirščius yra turėjusi. Ir tų skalbimo lentų ji „sudrožė“ jau ne vieną“, – juokiasi „Padkavos“ vadovas.

Išmonės, kuriant išskirtinį grupės įvaizdį, jam netrūksta. Vienas tokių kūrinių – aštuonių vietų velomobilis – jau visai netrukus pasirodys viešai.

„Paskelbsime pavasario pradžią, pravažiuosime juo Šilalės gatvėmis. Dar nežinau, kas mins pedalus, bet naujojoje transporto priemonėje tilps ir visi muzikantai, ir jų instrumentai. Jis jau pagamintas ir išbandytas, belieka sugalvoti apipavidalinimo elementus“, – auksinių rankų meistrą Joną, padėju­sį įgyven­dinti jo sumanymą, giria A. Juod­­viršis.

Ansamblio nariai Jonas, An­tanas ir Anatolijus pažinojo vie­nas kitą dar iki Alvydo atvykimo iš Vilniaus į Šilalę. 

„Buvome vestuvių muzikantai, grojome Traksėdžio kaimo kapeloje. Esame savamoksliai, kuriems muzika reiškia labai daug“, – prisipažįsta vyrai.

Jono gyvenime muzika atsirado atsitiktinai – klasės draugas vos įkalbino kartu pagroti vestuvėse, mat iki tol jis sako apie muzikanto duoną net nebūtų pagalvojęs. O tada netikėtai „užsikrėtė“ muzika visam likusiam gyvenimui. 

Anatolijus draugauja su gitara nuo jaunumės – yra tekę brązginti ja ir anuometiniame tarpkolūkinės statybos organizacijos estradiniame ansamblyje.

„Neįsivaizduoju gyvenimo be gitaros. Grodamas atsipalai­duo­ju, galiu išlieti emocijas, jausmus“, – sako Anatolijus.

Muzikantai vienbalsiai tvirtina, kad jų veiklai labai svarbus šeimos palaikymas bei pasitikėjimas. 

„Mūsų antrosios pusės, matyt, jau susigyveno su mintimi, kad esame savotiški visuomenės linksmintojai, dažnai išvykstame iš namų, kartais ir ne vienai parai. Esame ūkininkai, tad mano žmona verta didesnių pagyrų, nei aš – ji laiko visą ūkį, kol manęs nėra“, – tikina Jonas.

Anatolijų į „Padkavą“ prieš dvejus me­tus pakvietė Anta­nas, o Jurgitą 2019-aisiais – Al­vydas. 

„Tuomet dainavau „Dainės“ ansamb­lyje bei folk­loro kolektyve „Veringa“. „Pad­­ka­vos“ muzika intrigavo, tad, su­laukusi kvietimo, neabejojau“, – sako Jur­­gita.

Antanas, kaip ir Jonas, yra tie muzikantai, kurie drauge groja nuo pat grupės įsikūrimo. Ir nors nėra profesionalas, Antanas teigia muzikuojantis nuo ketverių, groja ne tik bosine, bet ir rit­mine gitara bei mušamaisiais. Bet arčiausiai širdies jam – bosinės gitaros skambesys, kurios garsus muzikantas prilygina laiką skaičiuojančių laikrodžių dūžiams. 

„Mane žavi Alvydo asmenybė, dėl to su jo pasiūlymu prisijungti prie „Pad­kavos“ sutikau nesvarstydamas. Ma­nau, tokio stipraus kultūrine bei organi­za­cine prasme žmogaus mūsų rajone iki šiol nebuvo. Be to, iki jo atvykimo Ši­la­lėje nebuvo kolektyvo, kuris grotų kant­ri stiliu­mi. Populiarumas neatsiranda iš niekur – reikia, jog žiūrovas ne tik ateitų į koncertą, bet ir nenuobodžiautų jame. Aš esu tas žmogus, kuris norėjo groti vakar, nori groti šiandien ir norės groti rytoj bei poryt. Muzika skamba tiek, kiek žmogus gyvena, bet dar svarbiau, kad ji lietųsi ne tik iš instrumento, bet ir iš muzikanto vidaus“, – „Pad­kavos“ populiarumo pas­laptis atskleidžia A. Druk­tei­nis.

Šįvakar, kovo 24 d., 19 val., visus „Ši­lalės artojo“ skaitytojus linksmos muzikos grupė „Padkava“ kviečia į 5-ąjį gimtadienį. Tai – nemokamas koncertas, į kurį prašoma atsinešti tik gerą nuotaiką. 

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.