Tūkstančio šypsenų šalis

Šilališkės medikės Rasos Šiaudvytienės daugeliui nereikia pristatinėti – jos pilna visur, ją puikiai vertina pacientai, kur ji su jais besusitiktų, o aktyvumo bei optimizmo pavydi ir kolegos, ir kaimynai. Pasirodo, be nuoširdaus atsidavimo savo tiesioginiam darbui, Rasa dar turi ir didžiulį pomėgį kelionėms.

„Kol galiu, stengiuosi išragau­ti pasaulį“, – juokiasi vietoje ne­nustygstanti šilališkė, nusprendusi su „Šilalės artojo“ skai­ty­tojais pasidalinti dar gyvais įspūdžiais iš kelio­nės po Tailandą.

Tailandas vadinamas tūkstančio šypsenų šalimi, į kurią vilioja puikus aštrokas maistas, tajų masažai, ypatinga Budos šypsena kiekvieno sutikto veide, žiedų girliandos. Europiečiams ši kultūra nesuprantama, o vidinė tajų ramybė iš pradžių stebina ir net trikdo, ir tik grįžusi namo pagalvojau, kad būtent tos ramybės mes ir turėtume labiausiai pasimokyti.

Tailando pinigai – batai (THB), o vienas euras lygus 36,43 bato. Keliautojams patartina turėti ir eurų, ir dolerių. Pavyzdžiui, už valandą masažo nuo galvos iki pirštų galiukų, kuriuo mėgavausi kiekvieną dieną, mokėjau apie 250 batų, t .y. maždaug 7 Eur! Tuk-tuk’o paslauga – už 5 kilometrus 120 batų (3,29 Eur), kavos puodelis – 50 batų (1,37 Eur), o puikūs pietūs gat­vėje – 30–70 batų (0,82–1,92 Eur). Tiesa, vidutinės klasės res­torane jie šiek tiek brangesni, 150–250 batų (4,12–6,86 Eur). 

Tailandas laikomas saugia šalimi, bet, kaip ir visur, pasitaiko visko. Todėl, norint išvengti smulkių vagysčių, patartina nevaikščioti atokiais skersgat­viais did­miesčiuose, dėl dažnai kylančių etninių konfliktų bei kovos su kontrabanda geriau aplenkti pasienio regionus, rizikinga keliauti be palydos ir į džiung­les, kur yra daugybė pavojingų gyvių bei augalų. 

Beje, pravartu žinoti, kad nuo 2017 m. uždrausta rūkyti kai ku­riuose Tailando paplūdimiuose, o bauda už šį pažeidimą gali siekti iki 100 tūkst. batų arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Neleidžiama rūkyti ir šventyklų teritorijose. Parduotuvėse alkoholio taip pat nenusipirksi kada sumanęs – juo prekiaujama nuo 12 iki 17 val.

Angliškai galima susikalbėti daugelyje pagrindinių turistinių vietų, tačiau apgaudinėti turistus mėgstama. Pavyzdžiui, už įsėdimą į taksi reikia sumokėti apie 35 batus (0,96 Eur), už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą – dar po 3–5 batus (0,08–0,14 Eur), bet vairuotojas, jei nepaprašysite įjungti taksometro, pasiekus tikslą, gali pareikšti, kad keliai yra mokami, todėl teks mokėti gerokai brangiau. Itin populiarūs tarp tu­ristų, norint įveikti nedidelius atstumus, yra Tuk-tuk’ai – triračiai taksi, bet dėl kainos bū­­tina tartis, miesto ribose pasi­važinėjimas svyruoja nuo 80 iki 300 batų (2–8 Eur). 

Tailandiečiai itin gerbia karalių ir visą karališkąją šeimą, todėl apie ją kalbėti garsiai ar tuo labiau įžeidžiai, kritikuojant griežtai draudžiama. Netgi prieš kino seansą yra grojamas nacionalinis himnas bei demonstruojamas neilgas pasveikinimas karaliui, todėl nepagarba karališkajai šeimai laikoma šiurkščiu įstatymų pažeidimu ir gali būti baudžiama įkalinimu.

Tailande nėra priimtina liestis prie nepažįstamųjų. Vietiniai gyventojai tiki, kad galva – pag­rindinė kūno dalis, kurioje slypi žmogaus siela, todėl prisilietimas prie tailandiečio galvos reiškia įžeidimą. Mandagumas, nuoširdumas ir šypsena yra būdingiausi vietinių bruožai, o demonstruojamas pyktis reiškia grubumą ir neišsiauklėjimą. Ypatingai patariama nekalbėti pakeltu tonu su policijos pareigūnais, nes tokio elgesio jie neatleidžia. Geriausia su jais visai nesusidurti. Pravartu žinoti, jog į Tailandą draudžiama įvežti ne tik elektronines cigaretes ar jų analogus, rizikuojant gauti baudą iki 1mln. batų ar netgi netekti laisvės iki 10 metų. Be to, iš šalies draudžiama išgabenti Budos atvaizdus (išskyrus mažas statulėles, kurias galima nešiotis su savimi).

Tailando klimatas – atskira tema, bet man keliaujant po šią šalį net 16 parų svilino 33 laipsnių karštis. Mažai gelbėjo ir dvi lietingos dienos.

Tailando sostinė Bankokas – 16 milijonų gyventojų turintis miestas – gali pasigirti ne tik savo dydžiu, bet ir nenuilstamu gyvenimo ritmu, stulbinančiais kontrastais bei daugybe įdomių istorinių vietų. Didžiulį įspūdį paliko Rymančio Budos arba Po šventykla, garsi auksu padengta didinga (46 metrų ilgio ir 15 m aukščio) Budos statula. Sakoma, jog čia įrengtoje tajų medicinos mokykloje gimė nepakartojamas tajų masažas, o į Tailandą mokytis masažo paslapčių vyksta ir lietuviai.

Pakeliui į Kančanabūri, miestą, nutolusį nuo sostinės apie 130 km, užsukome į Damnen Saduaką – autentišką plaukiojantį turgų, kuris iki šių dienų išlaikė senovines prekybos medinėse valtyse tradicijas. Virš Kvė upės nusidriekęs įžymusis geležinkelio tiltas, vadinamas ,,Mirties geležinkeliu“. Jį statant, dėl nežmoniškų sąlygų (karščio, blogo maisto, vandens), gyvybės neteko daug vyrų. 

Aplankėme Krasės ur­vą bei vietinį turgų. Įst­ri­go naktis, praleista be interneto, elektros džiung­lių apsuptyje, upėje Kvė plū­du­riuo­jan­čia­me „Jungle Rafts“ vieš­­butyje. O kur dar  įspūdingi Eravano na­cio­naliniame parke esan­tys kriokliai, septyniomis kaskadi­nėmis  pakopomis kren­tančio vandens šniokštimas.

Didžiulį įspūdį paliko Tiesos šventykla-laivas, kuri yra pati didžiausia Tailande, pagaminta vien tik iš medžio, be vinių, kuriai jau apie 100 metų.  

Aplankėme ir Kambodžą, ku­ri vis dar tebėra gana skurdi šalis. Čia visa diena buvo skirta Angkoro senovės miestui – didžiuliam šventyklų, rūmų, vandens telkinių ir kanalų kompleksui, įrašytam į UNESCO Pasaulio paveldą ir traukiančiam turistus. Tai – viena įspūdingiausių ir didžiausių šventyklų pasaulyje. Beje, čia vyko filmo „Kapų plėšikė Lara Kroft“ su aktore Andželina Džoli filmavimai. 

Vietinis gidas, kurį ekskursijos dalyviai juokais šaukė Maug­liu, surengė išvyką į džiungles. Dvi valandas, kepinant saulei, brovėmės pro įvairiausius augalus, kol pasiekėme įspūdingą krioklį, kurio nėra net žemėlapiuose. 

Teko pabuvoti ir pas kavos plantatorių, kuris augina 200 kavamedžių, turi savo kavinukę, Siem Reape aplankyti Ku­leno nacionalinį parką, palmių cukrų gaminantį kaimelį, o keltu persikėlę į Čango salą, galėjome mėgautis neįtikėtinai švelniais balto smėlio paplūdimiais, maudynėmis Pietų Kinijos jūroje. 

Ką verta parsivežti iš Tailando? Čango saloje mus užbūrė upių perlai, iš kurių vėrinius pagal kiekvieno pageidavimą suverdavo tuoj pat. Ir kainos nesikandžioja – pavyzdžiui, vė­rinys ant kaklo, apyrankė ir auskarai kainavo 1600 batų (44 Eur). Populiarios lauktuvės yra grynas kokosų aliejus, alijošiaus sultys, mediniai dramb­liukai, simbolizuojantys Tailandą ir nešantys laimę. Tačiau bene geriausia dovana – patirtis, įspūdžiai, emocija.

Rasa ŠIAUDVYTIENĖ

AUTORĖS nuotr.