Įteikta literatūrinė Dionizo Poškos premija

Per Lietuvą 59-ą kartą nuskriejo tarptautinio festivalio „Poe­zi­jos pavasaris“ paukštė. Bijo­tuose, prie Dio­nizo Poškos Baub­lių, ji nutūpė 15-ą kartą, nes Ši­lalės savivaldybė 2009 m. įsteigė literatūrinę D. Poškos pre­miją, kurios tikslas – atkreipti vi­suo­menės dėmesį į Ši­lalės kraštą, pa­gerbti ir įamžinti žymaus Lietuvos poeto, istoriko ir muziejaus įkū­rėjo D. Poškos atminimą. Šie­met kasmetinė literatūrinė D. Poškos premija skirta Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariui, poetui, daili­ninkui, me­da­lininkui Gvidui Latakui už nau­jausią poezijos rinkinį „Salos“, kurį 2022 m. išleido leidykla „Slinktys“.

Saulėtą gegužės 26-osios po­pietę, Bijotų ąžuolų paunksmė­je skambant lyriškoms dainoms apie pavasarį ir jausmus, kurias atliko Ves­tos Tri­mir­kie­nės bei Karolio Kaminsko due­tas, rinkosi būrys Lietuvos rašytojų sąjungos ir Šilalės krašto poetų, taip pat tie, kuriems poetinis žodis yra suprantamas, aktualus ir laukiamas. Savo eiles skaitė poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Gied­rė Kazlauskaitė, Justinas Žit­kauskas – poetas ir leidėjas, savo kūrybą prista­tęs dzūkiškai. Anot kūrėjo, že­maičiams galbūt sudėtinga suprasti dzūkų šnektą, tačiau poezija kitąkart yra ir skambesys. Savo eiles dovanojo poetas, mėn­raš­čio „Metai“ redaktorius An­ta­nas Šimkus, Bijo­tuo­se apsi­lankęs antrą kartą ir sakęs, jog gera čia būti. Poetė, poezijos terapeutė, dirbanti su poezijos terapijos grupėmis, Jūratė Su­čy­laitė skaitė poeti­nes esė iš naujausios knygos „Gel­mių šviesa“. Savo kūryba dalinosi poetė, vertėja iš italų kalbos Ra­munė Brundzaitė bei poetas, kultūros apžvalgininkas, eksperimentalistas Ri­čardas Ši­­leika. 

Šilalės kraštą savo kūryba reprezentavo Šilalės rajono literatų klubo „Versmė“ narė, išleidusi dvi poezijos knygeles, Dalia Petkevičienė, poetinėmis įžvalgomis dalinosi Dia­na Vaitkevičienė bei Marė Lyda Voroneckaja.

Šilalės rajono savivaldybė literatūrinę D. Poškos premiją skyrė už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis. Ji atiteko

G. Latakui, kilusiam iš Žemai­tijos, dabar gyvenančiam ir kuriančiam Kaune, už poezijos knygą „Salos“. Poetas skaitytoją žavi liaudies kūrybos temomis, žemaičio būdui būdinga ironija, gebėjimu pasijuokti iš kasdienių gyvenimo situacijų ir, žinoma, žemaitiškumu.

G. Latakas už literatūrinę veik­lą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą: yra Prano Lemberto dviejų konkursų laureatas, apdovanotas Zig­mo Gėlės bei Vlado Šlai­to literatūrinėmis premijomis. Pa­klaus­tas, kaip jaučiausi, gavęs žemaičio D. Poškos premiją, me­nininkas atsakė, jog tai – jo sva­jonės išsipildymas. Kū­rėjas Bi­jotuose yra buvęs su poetu Al­gimantu Mikuta, užsukęs su šei­ma, bet vis svajoda­vęs šioje šventėje pabūti, Baub­lyje paūbauti. 

Nominuotame poezijos rinkinyje „Salos“ nemažai žemaitiškumo. Paklausus, kokius žemaitiškus motyvus autorius įvardintų, pirmiausia pamini žemaitiškus žodžius, kurie jam yra brangūs, išmokti iš „babūneles“, kuriuos jaučiąs pareigą išsaugoti. Taip pat pamini ir žemaitiškas priegaides – jo teigimu, žemaitiškai sukirčiuoti žodžiai skamba ypatingai.

Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.