Įteikta literatūrinė Dionizo Poškos premija
Per Lietuvą 59-ą kartą nuskriejo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštė. Bijotuose, prie Dionizo Poškos Baublių, ji nutūpė 15-ą kartą, nes Šilalės savivaldybė 2009 m. įsteigė literatūrinę D. Poškos premiją, kurios tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į Šilalės kraštą, pagerbti ir įamžinti žymaus Lietuvos poeto, istoriko ir muziejaus įkūrėjo D. Poškos atminimą. Šiemet kasmetinė literatūrinė D. Poškos premija skirta Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariui, poetui, dailininkui, medalininkui Gvidui Latakui už naujausią poezijos rinkinį „Salos“, kurį 2022 m. išleido leidykla „Slinktys“.
Saulėtą gegužės 26-osios popietę, Bijotų ąžuolų paunksmėje skambant lyriškoms dainoms apie pavasarį ir jausmus, kurias atliko Vestos Trimirkienės bei Karolio Kaminsko duetas, rinkosi būrys Lietuvos rašytojų sąjungos ir Šilalės krašto poetų, taip pat tie, kuriems poetinis žodis yra suprantamas, aktualus ir laukiamas. Savo eiles skaitė poetė, kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, Justinas Žitkauskas – poetas ir leidėjas, savo kūrybą pristatęs dzūkiškai. Anot kūrėjo, žemaičiams galbūt sudėtinga suprasti dzūkų šnektą, tačiau poezija kitąkart yra ir skambesys. Savo eiles dovanojo poetas, mėnraščio „Metai“ redaktorius Antanas Šimkus, Bijotuose apsilankęs antrą kartą ir sakęs, jog gera čia būti. Poetė, poezijos terapeutė, dirbanti su poezijos terapijos grupėmis, Jūratė Sučylaitė skaitė poetines esė iš naujausios knygos „Gelmių šviesa“. Savo kūryba dalinosi poetė, vertėja iš italų kalbos Ramunė Brundzaitė bei poetas, kultūros apžvalgininkas, eksperimentalistas Ričardas Šileika.
Šilalės kraštą savo kūryba reprezentavo Šilalės rajono literatų klubo „Versmė“ narė, išleidusi dvi poezijos knygeles, Dalia Petkevičienė, poetinėmis įžvalgomis dalinosi Diana Vaitkevičienė bei Marė Lyda Voroneckaja.
Šilalės rajono savivaldybė literatūrinę D. Poškos premiją skyrė už geriausią naują lietuviškos poezijos knygą, išleistą praėjusiais metais, kurioje atspindimi etniniai motyvai, lietuviškos tradicijos ir istorinė tautos atmintis. Ji atiteko
G. Latakui, kilusiam iš Žemaitijos, dabar gyvenančiam ir kuriančiam Kaune, už poezijos knygą „Salos“. Poetas skaitytoją žavi liaudies kūrybos temomis, žemaičio būdui būdinga ironija, gebėjimu pasijuokti iš kasdienių gyvenimo situacijų ir, žinoma, žemaitiškumu.
G. Latakas už literatūrinę veiklą yra pelnęs ne vieną apdovanojimą: yra Prano Lemberto dviejų konkursų laureatas, apdovanotas Zigmo Gėlės bei Vlado Šlaito literatūrinėmis premijomis. Paklaustas, kaip jaučiausi, gavęs žemaičio D. Poškos premiją, menininkas atsakė, jog tai – jo svajonės išsipildymas. Kūrėjas Bijotuose yra buvęs su poetu Algimantu Mikuta, užsukęs su šeima, bet vis svajodavęs šioje šventėje pabūti, Baublyje paūbauti.
Nominuotame poezijos rinkinyje „Salos“ nemažai žemaitiškumo. Paklausus, kokius žemaitiškus motyvus autorius įvardintų, pirmiausia pamini žemaitiškus žodžius, kurie jam yra brangūs, išmokti iš „babūneles“, kuriuos jaučiąs pareigą išsaugoti. Taip pat pamini ir žemaitiškas priegaides – jo teigimu, žemaitiškai sukirčiuoti žodžiai skamba ypatingai.
Audronė NORKAITYTĖ-ŽIAUBERĖ
Algimanto AMBROZOS nuotr.