Žygis Stasio Girėno takais

Praėjusį šeštadienį ant Upynos bažnyčios sienos atidengta atminimo lenta lakūnui Stasiui Girėnui. Po iškil­mingos ceremonijos susirinkusieji leidosi į edukacinį žygį būsimojo didvyrio mintais takais.

Pasak Upynos liaudies amatų muzie­jaus muziejininkės Re­gi­nos Micku­vie­nės, mintis įamžinti S. Girėno atminimą specialiu ženklu kilo maždaug prieš kelis metus, mat nedaug kas žino, jog būtent Upynos Švč. Mer­gelės Marijos Vardo bažnyčio­je būsimasis Lietuvos did­vyris buvo pakrikštytas.

„Žmonės nustemba, jie sako, tokia kuk­li bažnytėlė, o, pasirodo, susijusi su lakūno istorija. Be to, savaitgaliais Upy­noje būna daug lankytojų, nors muziejus nedirba, tačiau žmonės vaikšto po apylinkes. Dažniausiai keliautojai neži­no, kuo ši bažnytėlė ypatinga, todėl ir kilo idėja sukurti atminimo lentą“, – sa­kė muziejininkė.

S. Girėnas Upynos bažnyčioje buvo pakrikštytas prieš 130 metų, kai jam tebuvo vos 3 dienos.

Beje, pasak R. Micku­vie­nės, šie­met minimos „Lituanicos“ skrydžio 90-osios me­tinės – ne vienintelis svarbus jubiliejus Upynos kraštui. Šiais metais sukaks 50 metų Liau­dies amatų muziejui, o kitais Upyna minės 470 metų gimtadienį.

Anot Kauno aviacijos muziejaus direktoriaus Mindaugo Ka­valiausko, šilališkiai turi didžiuotis, kad iš mažo Šilalės krašto kilo toks didis žmogus kaip S. Gi­rėnas.

„Atrodo, čia esame tam, jog ge­rai leistume laiką. Tačiau šiuo

žygiu prisimename, koks mums svarbus yra savas kraštas. Gal­būt to nesuvokdami, kasdien darome svarbius dalykus, lygiuodamiesi į S. Girėno asmenybę. La­kūnas buvo kuk­lus, taupus, racionalus, darbštus, o Lie­tu­vai šiandien to ir reikia“, – tikino M. Kavaliauskas.

Tiek lentelės atidengimo ceremoniją, tiek edukacinio žygio svarbą pabrėžė ir šventėje dalyvavęs S. Girėno giminaitis. Jo teigimu, gyvename sudėtingu metu, kada šalis puola autoritarinės valstybės, kurios stengiasi neigti kitų šalių istoriją. Todėl turime džiaugtis, nes turime did­vyrius S. Girėną ir S. Darių, kurie jau prieš daugybę metų garsino ir pristatė mūsų šalį.

Žygio dalyviai sustojo prie Svyst­kal­nio regyklos, nuo kurios, sakoma, su žiūronais galima išvysti net Tauragės ir Til­žės bokštus, Šilalės bažnyčią ir daugiau nei 10 kaimų. Pa­­sak muziejininkės R. Mic­ku­vienės, Svystkalnyje susidu­ria Že­­maičių aukštuma ir Kar­šu­vos lyguma.

„Sustosime ir prie Upynos geo­morfologinio draustinio. Lie­tu­voje tokių vietų yra tik 38. Draus­tinyje saugomi drėg­ni lapuočių miškai, skroblynai, aliuvinės pievos ir kt. Čia mus pasitiks raganos, kurios vaišins arbata ir kalbės apie S. Girėno laikų tradicijas“, – teigė muziejininkė.

Edukacinis žygis baigėsi S. Gi­rėno gimtinėje-muziejuje, kur šventės dalyviai ir svečiai vaišinosi „šilkine“ koše, išvirta pagal S. Girėno mamos receptą, istorijomis apie lakūną dalijosi muziejininkė ir viena iš žygio vedėjų Lina Gudeliūnienė, dainavo Ilona Raudonienė su dukra Indre. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.