Vasaros renginiuose – dėmesys etnokultūrai, muzikai ir poezijai
Šiųmetė liepa mūsų rajone išskirtinai turininga. Štai Laukuva liepos 14–16 d. kviečia į 770-ojo gimtadienio šventę, liepos 14 d. Vytogaloje, lakūno Stasio Girėno gimtinėje, bus paminėtas „Lituanicos” skrydžio 90-metis, Paršežerio stovyklavietėje liepos 17–21 d. vėl siaus tradicinė etnokultūros stovykla „Etnokultūros kūrybinės dirbtuvės“, o tomis pačiomis dienomis Bilionių etnografinėje sodyboje „Gyvenims“ vyks tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“.
Nors dalis žmonių gyvena atostogų ritmu ir vasarą viskas tarsi sulėtėja, kultūrinis gyvenimas verda – muziejai bei įvairios galerijos keičia darbo laiką ir prisitaiko prie poilsiautojų, šurmuliuoja miestų šventės, jubiliejiniai renginiai bei kt. Praėjusią savaitę jų irgi nestigo. Ir nors dauguma jų buvo dedikuoti Valstybės dienai, gyventojus kvietė ir jau pamėgti tradiciniai. Kernavėje praėjo keturias dienas trukęs XXIII-iasis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Eksperimentine archeologija užsiimantys mokslininkai pristatė atkurtus to meto drabužius, maistą, archajinius ir tradicinius amatus, amatininkai atsivežė pačių rankomis atkurtų dirbinių, festivalio svečiai galėjo susipažinti su senosiomis technologijomis – nusilipdyti puodą, nusikalti geležinį dirbinį, nusivyti juostą, išbandyti maudynes viduramžių pirtyje ir pan.
Kuršių nerijoje praėjusią savaitę įvyko jau penktasis festivalis „Juodkrantės kurorto dienos“, kurio metu nestigo teatro pasirodymų, koncertų, sveikatingumo programų, įvairių edukacijų ir netgi pirties ritualų. Liudviko Rėzos kultūros centre buvo atidaryta Edvardo Malinausko marinistinių tapybos darbų paroda, Neringos gyventojai ir svečiai dalyvavo teatralizuotoje ekskursijoje „Juodojo kranto aukso amžius“, choreografinė kelionė žiūrovus supažindino su svarbiausiais kurorto istorijos, geografijos ir architektūros taškais bei istoriniu laikotarpiu tarp XIX ir XX a. vidurio – kai iš mažo žvejų kaimelio gimė kurortas.
Liepos 13–16 d. ketvirtasis dzūkų kultūros festivalis „Čiulba ulba“ kviečia atvykti į ežerais garsėjantį Veisiejų kraštą, kuriame bėgo rašytojo, poeto, eseisto, dramaturgo bei vertėjo Sigito Gedos vaikystė ir jaunystė. S. Gedos žodžiais „Palaimyci ciej, katriej paraina namo“ festivalio rengėjai laukia sugrįžtančiųjų į tuštėjančias kaimų vietoves, siūlo galbūt pirmą kartą aplankyti Dzūkijos kraštą ir atrasti jo unikalumą. Renginio organizatoriai tikina, kad visas keturias festivalio dienas veiklų netrūks: tam paruoštos net 7 skirtingos erdvės, daugiau nei 100 renginių, tarp kurių – paežerėje vyksianti dokumentikos „Kalba Sigitas Geda“ peržiūra, muzika ir poezija. Pokalbyje apie S. Gedą dalyvaus jo bičiuliai rašytojai Kornelijus Platelis, Gintaras Bleizgys, Valentinas Sventickas, monografijos apie S. Gedą autorius Rimantas Kmita, dokumentinio filmo autorius Rytis Zemkauskas.
Kotryna PETRAITYTĖ
