Tautodailės pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“

Tai tradicinis renginys, suburiantis vietos ir kitų regionų menininkus bei meno mėgėjus, skatinantis vi­suo­menę do­­mėtis krašto tradicijomis, istorija, kul­tū­ros ir gamtos paveldu. Projekto veiklų metu siekiame iš­saugoti šio krašto kul­tūrą, puoselėdami žemaičių kalbą, papročius, tradicijas, ska­tiname vienybę ir susitelkimą, suteikiame galimybę iš­gyventi bendrą kūrybos džiaugsmą. Plenero me­tu sukurti darbai paliks kultūrinius ženklus, kurie svarbūs visiems, šiandien gyvenantiems ir gyvensiantiems ateityje. 

Tautodailės pleneras vyko Bi­lionių piliakalnio papėdėje, et­nografinėje sodyboje „Gy­ve­ni­ms“. Tai unikali vieta susi­rink­ti meną, kultūrą, etnografines tradicijas mylintiems žmonėms. Plenero tikslas – puo­se­lėti Žemaitijos regiono et­no­grafinį savitumą, suburiant menininkus mėgėjus bei profesio­nalus, bendruomenę, vaikus ir jaunimą į aktyvią kūrybinę, edukacinę veiklą, siekiant ugdyti kultūrinį kūrybiškumą.

Atidarymo metu ple­nero dalyvius bei lankytojus sveikino Sei­mo narys  Jonas Gu­dauskas bei savivaldybės vicemerė Jolanta Skrodenienė.

Projektu siekiame didinti vie­tovės patrauklumą, išskirtinumą, kuris pritrauk­tų turistus sugrįžti ne kartą. Todėl plenero metu sukurtos skulptūros – lietuvių mi­tologinės būtybės – žymi Ca­­mi­­no Li­tuano piligrimų kelią, vedantį per Bilionių seniūni­jos kaimus. Me­no kūriniai suteikia vietovei išskirtinumo bei patrauklumo. „Lau­mė ir jos vaikas“ (autorius Ne­rijus Al­­šauskas) papuoš Lau­mė­-

­­kal­nio prieigas, Kelio dievas „Ke­­liu­­­kis“ (aut. Adolfas Te­re­­sius) ro­­do kelią piligrimams ties Aukš­­­tagirės pėsčiųjų-dvi­ra­ti­nin­­­kų taku, „Perkūnas“ (aut. Al­­­­vy­­das Pocius) savo rūsčiu žvilgs­niu pakeleivį palydi, gra­žuo­lė „Medeina“ (aut. Sau­lius Lam­­pickas) svečius sutin­ka prie Aukš­­ta­gi­rės apžvalgos bokšto, „Krivis“ (aut. Rai­mun­das Puš­korius) sau­go Bi­lio­nių kaimą, akmentašys Val­das Ban­­dza net penkis akmenis pra­kalbino – kur piligriminę kriauklę, o kur keliautojo pėdutes iškalė. 

Garliavos O.K. dailės klubo dailininkai Vilija Pangonienė, Ra­munė Poškuvienė, Jolita Gied­raitienė, Birutė Ruzgienė, Bi­rutė Volkovienė, Vladimiras Vol­kovas, Birutė Tamošiūnienė, Lai­mutė Datkūnienė nutapė įspū­dingų paveikslų, kuriuos eks­po­navome plenero tapybos dar­bų parodoje. 

Edukacijų metu atsigręžta į medžio drožybą, ak­mentašystę, kal­vystę, žemaitiškų valgių gaminimą, vaistažolininkystę, juvelyriką, bitininkystę, žvakių liejimą, tapybą, šiaudinių sodų rišimą. Dalyviai galėjo išbandyti ir gamtos paveikslų kūrimą, makrame pynimą bei cianotipiją. 

Žemaitukų žir­gų augintojai Ma­rius Kleiš­man­tas ir Re­mi­gijus Žiauberis supažindino su žemaitukų veislės žirgais, norinčius pakvietė pajodinėti, taip pat buvo galima leistis į piligriminį žygį „Norberto Vėliaus takais“ Ca­mi­­no Lituano keliu. Žy­giui va­do­vavo Varnių regio­ninio parko ad­ministratorė Mo­nika Jan­kaus­­kaitė. 

Smagią nuotaiką kūrė Lau­ku­vos kultūros namų liaudiškos muzikos kapela „Laukuva“ (vad. Al­f­redas Šniau­kas). Į nuos­ta­bią

isto­rijos pamoką „Ver­ty­bi­nis baltų mitologijos matmuo Nor­berto Vė­liaus darbuose“ pakvietė Klaipėdos universiteto prof. dr. Rimantas Bal­sys, suteikdamas plenero daly­viams bei organi­za­toriams dar daugiau idėjų būsimiems renginiams. Klai­pė­dos universiteto teatras parodė spek­taklį apie Si­moną Dau­kan­tą ir Motiejų Va­lančių „Du že­mai­čiai“ (rež. prof. Pet­ras Bielskis).Renginį užbaigė ansamblio „Jo­nis“ koncertas. 

Laukuvos vaikų dienos cent­ro lankytojai, Lau­kuvos Norberto Vė­liaus gimnazijos jaunieji šauliai, „Bo­­­čių“ draugijos, Ne­įgaliųjų sąjungos, aplinkinių bend­ruomenių nariai da­lyvavo edukaci­jose, kūrybinėse veiklose. Et­no­kultūrinės stovyklos dalyviai parengė koncertą, kurį pristatė žiūrovams.

Projektą finansuoja Lietuvos kul­tū­ros taryba, Lietuvos žemės ūkio mi­­nisterija, Šilalės rajono savivaldy­bė. 

Virginija GEŠTAUTIENĖ

Laukuvos kultūros namų režisieriaus padėjėja 

Loretos DAUKANTIENĖS nuotr.