Festivalis tapo kultūros paveldo ir bendruomeniškumo pavyzdžiu

Savaitgalį visi keliai vedė į Bijotus, kur tradicija tapęs Bijotų vasaros festivalis sutraukė tūks­tančius kultūros, pagarbaus bendravimo ir smagaus pa­si­bu­vimo pasiilgusių žmo­nių. Fes­tivalio organizatoriai – šio krašto patriotai Valdas ir Ri­ma Latožai, o šįkart susirinkusiuo­sius be žado paliko ne tik aukš­tas meninis koncer­tuoti pa­kviestų kolektyvų lygis, atlikėjų įvairovė, bet ir įdo­miausios edu­kacijos bei pa­ro­dos, per ku­rias atsiskleidė jau ne vien Tau­ragės, bet ir gretimų re­gio­nų kultūros perlai. 

Penktadienio vakarą Bijotų dvaro festivalį atidarė smagiu nuotykiu žiūrovams tapusi muzikinė komedija „Ar Amerika pirtyje?“, kur pag­rindiniai atlikėjai – Deivis Norvilas ir mūsų kraštietė Sandra Lebrikaitė kvietė kitaip pažvelgti į amžinas vertybes ir ydas, nuotaiką kėlė daugelio pamėgtos, kažkada be perstojo iš radijo imtuvų sklidusios, o dabar labai pasiilgtos dainos. 

„Šiemet surizikavome ir pateikėme Bijotų dvaro festivalio žiūrovams kitokį miuziklą – lietuvišką kūrinį, kurį papuošė dirigento Vytauto Lukočiaus aranžuotos lietuviškos dainos. Matėme, kad šis žanras, pagrindinių atlikėjų charizma, subtilus jumoras paliko įspūdį žiūrovams ir prikaustė jų dėmesį iki pat paskutinio kūrinio akordo – labai tuo džiaugiamės”, – sakė septintus metus festivalį rengiantis tauragiškis V. Latoža. 

Šeštadienis Bijotuose prasidėjo edukacijomis. Smagių užsiėmimų dvaro kieme šeimoms pasiūlė kretingiškiai, jau ne pirmi metai į Bijotus atvežantys „Etno pramogas“, akį traukė sijonų šleifais dvaro takus šluojančios skrybėlėtos ponios ir orūs ponai, atvykę iš Kidulių dvaro (Šakių r.): istorinių šokių ir teatro studijos dalyviai muziejaus kieme parodė dvariškų šokių programą. 

Pilna salė klausytojų susirinko ir į istoriko dr. Mariaus Daraškevičiaus paskai­tą „Didysis kaminas“, kurioje Panemunės pilies (Jurbarko r.) šeimininkas pasakojo apie mūsų dvarų virtuves, o po renginio pilies restorano „Kuknia“ darbuotojai vaišino baltibarščiais – šalta sriuba iš jaunų rūgštynių lapelių. Lankytojų trūkumu nesiskundė ir Pagėgių žąsų muziejaus darbuotoja Justina Ipek, neatsivežusi į renginį gyvų žąsų, bet neabejotinai sudominusi Pagėgiuose prieš Kalėdas rengiamu tradicinių Žąsų turgumi.  

Žiūrovai susidomėję stebėjo tapytojų grupės „Mėlynas menas“ kūrybą – susibūrę įvairių miestų menininkai festivaliui padovanojo penkis lauko paveikslus, kurie papuoš Norberto Paškevičiaus parką. Kelis metus iš eilės parkas praturtėdavo Dionizo Poškos gyvenimą bei kūrybą atspindinčiomis medinėmis skulptūromis, o šiemet sumanyta parko lankytojus vilioti festivalio metu sukurtais lauko paveikslais. 

Organizatoriai pasirūpino, kad gausiai susirinkusiems šventės dalyviams netrūktų ir vaišių. Šįkart pirmu smuiku dvaro puotoje griežė Bijotų kaimo bendruomenė, atsigabenusi į parką netgi duonkepį, iš tolo kvepiantį per naktį keptu kugeliu. Toks gardėsis ypač viliojo iš toliau atvykusius miestiečius, dar prisimenančius močiučių virtuves ir sočias jų vaišes. O po pietų labai tiko šiek tiek smagumo suteikianti šio krašto gira. Kad Bijotų šeimininkės ne iš kelmo spirtos, bylojo ir smagus užrašas ant jų prijuosčių: „Čia valgiai kalba žemaitiškai“. 

Žemaitiškai skambėjo ir dainos nuo didžiosios festivalio scenos. Organizatoriai didįjį koncertą kasmet pradeda vietinių atlikėjų pasirodymu ir neapsirinka: melodingų „Bijotaičių“ dainų ir linksmų „Padkavos“ vyrukų šposų pasiklausyti susirinko didžiulis būrys žiūrovų. Vietiniai kolektyvai, pasak V. Latožos, suteikia renginiui autentiškumo, sukuria linksmintis kviečiančią nuotaiką.  

Svarbi renginio dalis – ekskursijos po Baublių muziejų ir išvykos į Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčią, garsėjančią unikaliais mediniais altoriais. Tokią galimybę suteikia festivalio rėmėjai – Šilalės gidų asociacija, kurios nariai nemokamai veda ekskursijas, ir Šilalės autobusų parkas, vežantis į Girdiškę elektrobusu. Šiemet vyko net trys ekskursijos. 

„Bijotų dvaro festivalis yra nepalyginamai daugiau nei populiarių grupių koncertas, kokius rengia daugelis vasarą švenčiančių bendruomenių. Tai kultūros šventė, kurioje pirmiausia kviečiame atrasti Bijotus, pajusti čia amžius alsavusią dvasią, užkrėtusią visą Lietuvą istoriniu ir kultūrinių sąjūdžiu“, – tikino iš Bijotų kilęs V. Latoža. 

„Šiame renginyje atsiskleidžia viskas, ką Bijotai turi geriausio – žmonių darbštumas, amžius puoselėta kultūra, bajoriška šios vietos žmonių savigarba. Festivalis neatsirado tuščioje vietoje, jis pratęsė buvusio seniūno Stepono Jasaičio sukurtas kraštiečių šventės tradicijas, todėl į šį renginį suvažiuoja kartų kartos“, – džiaugėsi Bijotų seniūnė Irmina Zvick. 

Didžiąją festivalio dieną įvyko ir dar vienas Bijotų bendruomenės inicijuotas renginys – Košių seniūnaičio Aurimo Šliažo surengtas automobilių ralis, sutraukęs nemažai vietinių gyventojų, tapusių ir dalyviais, ir žiūrovais.  

Kraštiečių auginamas renginys plečiasi, dalyvių daugėja, žiūrovai jį pamėgo, o naujai atvykstantys atranda Bijotus. Pasak V. La­tožos, be Lietuvos kultūros tarybos ir Šilalės savivaldybės paramos tokios turtingos kultūrinės programos negalėtų pasiūlyti. 

„Bijotų dvaro festivalis yra šio krašto gyventojų nuopelnas – mus remia vietos ūkininkai, įmonės, kultūrai neabejingi žmonės. Nesiekiame užgožti Šilalės miesto šventės, bet labai tikimės, jog festivalis taps antru didžiausiu renginiu Šilalės krašte“, – sakė V. Latoža. 

Baigiamoji Bijotų dvaro festivalio dalis vyks rugpjūčio pirmąjį sekmadienį Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčioje. 

Daiva BARTKIENĖ

AUTORĖS ir Emilijos ŠMITAITĖS KERINIENĖS nuotr.