Griūvančius pastatus globoja ir valdžios neveiklumas?

Jomantai – gerokai nuo rajono centro nutolusi gyvenvietė. Kaip ir nemažai tokių vietovių, kažkada buvusi gyvybinga ir judri, dabar, skirtingai nuo Europos Sąjungos lėšomis gaivinamų miestelių bei didesnių kaimų, ši gyvenvietė, regis, visų pamiršta bei palikta merdėti.

Apie apverktiną Jomantų būklę prakalbo į „Šilalės artojo“ redakciją užsukęs vietos verslininkas Kęstutis Tar­vy­das, „Tarvydų sodybos“, įsikūrusios Jomantuose, žinomos kaip apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas teikiančios užeigos, savininkas.

„Kentėjau daug metų, bet kantrybė baigiasi. Ir ne tik kantrybė. Matau, kad abejingumas, o gal net apsileidimas prišauks bėdą. Jomantuose stūkso turbūt labiausiai gyvenvietėje apleistas griūvantis pastatas – buvusio kolūkio kontora. Ji ne tik daug metų nebenaudojama, bet ir beviltiškai užmiršta. Kiek žinau, pastatas priklauso keturiems asmenims. Esu su daugeliu iš jų pažįstamas, ne kartą kalbėjau ir raginau avariniu statiniu kažkaip pasirūpinti. Gal reikėtų jį nugriauti, kol pats nenuvirto ir ko nors nesužalojo: jis yra šalia parduotuvės, pro šalį nuolat vaikšto žmonės. Kai kurie asmenys ten užsukti nevengia, kai nori „praleisti laisvalaikį“. Arba reikėtų šį statinį užkonservuoti. Juk yra įstatymai, pagal kuriuos savininkai privalo pasirūpinti savo turtu, jog šis nekeltų grėsmės visuomenei.

Mano žiniomis, prieš kelis metus verslininkai iš Danijos pageidavo investuoti savo pi­nigus į šį pastatą bei jį suremontuoti, du klien­tai netgi norėjo pirkti. Deja, atrodo, savininkų jiems įkalbėti nepavyko. Taigi pastatas teberiogso ir tebegadina bendrą vaiz­­dą. Mūsų parko sodybos panoramą – taip pat, nes stovi priešais. Dar kai tik pradėjau verslą, iš užsienio atvykęs svečias stebėjosi, kas čia per griuvena šalia kėpso. Pasakiau, jog tai toks sovietinių laikų reliktas, užsienie­tis tik pasijuokė. Neseniai jis ir vėl apsilankė Jo­mantuose. Tačiau dabar jau ne juokėsi, o labai stebėjosi: argi pas jus visi statiniai yra tokios būklės ir ar nėra privalu jais bent kiek pasirūpinti?

Iš tikrųjų keista, kodėl niekas neparagina savininkų sutvarkyti šį vaiduoklį. Nors ir aš pats rajono merui tiesiai šviesiai esu sakęs: patys dažnai at­važiuojate, atsi­vežate svečių, ne­gi prieš juos ne gėda? O ir prieš vietinius tu­rėtų būti ne­jau­­ku: juk Jo­man­­tai yra turbūt vienintelė gyvenvietė, ku­riai neskiriama jokių investicijų. Kai kolūkių laikais nutiesė vandentiekį, tai šitiek metų jis nėra tvarkytas. Būna, kad trasos sutrūkinėja po du-tris kartus per metus, tada vandentiekininkai atvažiuoja, po galiuką vamzdžių pakeičia. Dėl sukeltų rūdžių vandens kelias dienas neįmanoma naudoti.

Rajono vadovų vietoje man būtų gėda prieš vietinius žmones. Kai vyksta susitikimai, tos jų kalbos būna apie nieką. Kai paklausi, ar Jomantuose kada nors bus kas tvarkoma, numykia, jog gyventojai išvažiuoja, jaunimo nėra, atseit kam čia gražinti ką. Štai toks yra valdžios požiūris! Tačiau kaip tas jaunimas grįš, jei gyvenvietė yra tar­si išbraukta iš rajono žemėlapio! Net apšvietimas neaišku nuo kokių laikų tas pats: kaip švietė kažkada kelios lempos, tiek ir tebešviečia. Jo­kio progreso.

Gyvenu Jomantuose, čia ma­­­no namai ir verslas. Išsi­ug­­dėme ge­rus darbuo­tojus, sulaukiame ne­mažai lankytojų, šil­tų atsiliepimų. Neslėp­siu, kartais iš savo kišenės užmoku darbininkams, kad šie ap­tvarkytų tą buvusios kontoros pastatą, arba net ir gyvenvietės žmonėms nepa­gailiu, jog apsivalytų kie­mus“, - pasakojo K.Tarvydas.

Tačiau labiausiai, jo teigimu, Jomantai yra nuskriausti atsainaus valdžios požiūrio bei pasmerkti tyliai vegetuoti. Ar ilgai?

Dėl grėsmingos buvusios kolūkio kontoros būklės nerimauja ir Pajūrio seniūnė Roma Veščiūnienė.

„Kiek žinau, statinys Re­gistrų centre yra registruotas Algirdo Tarozos vardu, tačiau priklauso keliems savininkams. (Rajono sa­­vivaldybės tarybos narys konservatorius A.Taroza dar yra ir rajono Ūkininkų sąjungos pirmininkas - red. pastaba.) Jau ne kartą jam buvo pareikštas žodinis įspėjimas, tačiau šis teisinasi jokių priemonių imtis negalįs, nes esą į kalbas apie pastato tvarkymą nesileidžia vienas iš bendrasavininkių.

K.Tarvydas išties bu­vo suradęs ne vieną, kuris būtų nupirkęs šį statinį, bet vėlgi tarp savininkų kilo nesutarimų. O apgriuvusi kontora tikrai kelia grėsmę. Baisu, jog netyčia užklys vaikai arba sumanys jame prisiglausti mėgstantys išgerti gyvenvietės žmogeliai – užkristi gali ir plytos, ir langų rėmai, kurie vos vos kabo. Be to, kai vieta apleista, ir viduje, ir aplink mėtosi šiukšlės, vėjas jas visur išnešioja. Todėl vaizdas tikrai baisus.

Problemos sprendimo kliū­tis – pastato bendrasavinin­kių nesutarimas. Ją, kiek ži­nau, bus bandoma spręs­ti: rajono savivaldybės ta­ryba žada taikyti nemenką nekilnojamojo turto mokestį, galbūt savininkui bus skiriama bauda.

Kita vertus, nenorė­čiau su­tikti, jog Joman­tų gyvenvietė yra labai apleista. Vaizdas, mano manymu, joje pagerėjo, įsteigus bendruome­nę, kuriai vadovauja Jurgi­ta Kumžienė. Bend­ruo­me­nės iniciatyva sutvarkytas šalia esantis miškelis, už socialines pašalpas atidirbantys žmonės prižiūri aplinką. Seniūnijos lėšomis yra numatyta palygin­ti duobes gat­vėse. O dėl vandentiekio – tai visi žinome, kad miesteliuose jie buvo rekonst­ruoti iš Europos Sąjungos lėšų. Manau, jos kada nors pasieks ir Jomantus, tad į ateitį žiūriu optimistiškai“, - sakė Pajūrio seniūnė R.Veščiūnienė.

Savivaldybės duome­nimis, rajone iš viso yra net 67 nenaudojami apleisti statiniai. Vienuolika komercinės bei administracinės pas­kirties ne­prižiūrimų, ne­naudojamų pa­gal pas­kirtį statinių numa­tyta apmokestinti nekilnojamojo turto mo­kes­čiu – šiemet pirmą kartą bus taikomas maksimalus 3 proc. pastato mokestinės vertės tarifas. Rajono savivaldybės tarybos nariai akcentuoja, jog tokius pastatus „sužiūrėti“ privalo seniūnai, kurių pa­reiga pirmiausia įspėti jų savininkus. O jei savininkai nereaguoja ir jų valdomas turtas kelia pavojų visuomenei, jiems turi būti taikoma atsakomybė pagal LR Statybos įstatymą. Jeigu ir tai nepadeda, siūloma bausti administracine tvarka – 150 eurų bauda.

Šilalės savivaldybės suda­ry­tame nekilnojamojo turto ob­­jektų, kurie yra apleisti, ne­prižiūrimi, nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį, sąraše nurodoma, jog pastatas, esantis Jomantuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip dviejų savininkų nuosavybė: jau minėto A.Tarozos ir AB „TEO LT“.

Taigi kas iš tikrųjų kratosi atsakomybės už grėsmę keliantį statinį ir kodėl jau šitiek metų laikosi kažkokių nepaaiškinamų principų?

A.Tarozos komentaras:

„Kaip vienintelis iš fizinių asmenų šio pastato savininku aš esu įvardijamas tik „ant po­pieriaus“. Iš tikrųjų, be manęs, jį dar valdo Egi­dijus Gečas ir Juozas Raudonius.

Tą problemą žinome, neseniai buvome susitikę ir sprendėme, ką da­ryti. Nutarėme per du mė­nesius buvusią kontorą truputį aptvarkyti: pamūryti palanges, langus užtraukti plėvele.

O neparduodame dėl to, kad niekas neperka. Gal „Artojo“ redakcijai reikia?

x x x

AB „TEO“ atstovo spau­dai Audriaus Sta­siu­laičio komentaras:

„Bendrovei „Teo“ priklauso labai nedidelė (3/100) statinio dalis, kur anksčiau stovėjo telefonų stotis. Šių patalpų veiklai seniai nenaudojame, jos yra įtrauktos į parduodamo turto sąrašą. Esame pasirengę bendradarbiauti su pag­rindiniu patalpų savininku, sprendžiant tolesnę šio pastato ateitį. Iš savo pusės taip pat įvertinsime dabartinę statinio būklę bei galimus veiksmus“.

Eugenija BUDRIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.