Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardinta kaip informacinė epidemija, trumpiau ta­riant – infodemija. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmo­nėms tapo sunku atsirinkti teisingą bei patikimą in­for­­ma­ciją.  

Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei bei emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. 

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vyks­­tantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam cha­o­sui, išlikti są­moningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti lai­ką so­cialiniuose tinkluose bei kituose informaciją sklei­džian­čiuose kanaluose. 

Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką

Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą. 

„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei bei emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų tapo lėtiniais. Tai yra viena priežasčių, kodėl pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – sako M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemažą dalį žmonių vargi­na pokovidinio sindromo pasek­mės – jie jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bend­ras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas su­sikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą“. 

Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko tikėtis. 

Be viso to, gydytojas psichiat­ras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei bei emocinei gerovei. 

„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiat­ras, akcentuodamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumas, baimė ir grėsmė gyvybei. 

Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, tačiau kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę.

„Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo ant­rąją bangą – karo sukeltą nestabilumą“, – sako psichiatras. 

„Rožinis“ pasaulis – sugriautas  

M. Marcinkevičiaus teigimu, kiekvienas iš mūsų galime asmeniškai palyginti, kaip jautėmės 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo, mūsų gyvybei negrėsė pavojus, ir ką išgyvename dabar. 

„Anuomet keliavome po pasaulį, jautėmės saugūs ir mėgavomės gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas šis vaizdas subyrėjo į šipulius. Supratome, kad esame labai pažeidžiami“, – aiškina gydytojas psichiatras. 

Pasak specialisto, tikėjome, kad pasaulis yra pakankamai pažangus ir gebės susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais.

„Tačiau pasirodė, jog net ma­žas virusas gali viską sugriau­ti, pražudyti artimus žmones ir sukelti didžiulių padarinių. Taip pat ir netolimoje Europos šalyje kilęs karas mus privertė susimąstyti, kad iš tiesų mes nesame pajėgūs kontroliuoti savo gyvenimo“, – pandemijos ir karo poveikį psichikos sveikatai apibūdina M. Mar­cin­kevičius. 

Jo teigimu, nuo koronaviruso pra­džios jaučiamas lengvos dep­­resijos, nerimo, ypač nemigos sutrikimų padidėjimas. 

„Šiuo metu kol kas nematome didelio pagerėjimo, bet jo ir negali būti dėl pastarųjų įvykių pasaulyje“, – akcentuoja spe­cia­listas. 

Kaip pandemija tapo „infodemija“?

Pasaulio sveikatos organiza­cija buvo pirma, COVID-19 prot­rūkį pavadinusi „infodemija“. Šis terminas reiškia milžinišką tikslios ir netikslios informacijos kiekį, dėl kurio žmonėms tampa sunku atsirinkti teisingą informaciją, patikimus šaltinius. 

„Natūralu, kad, prasidėjus koronaviruso infekcijos plitimui, neigiamos informacijos buvo labai daug – kone visi tik­rindavome, kiek yra naujų užsikrėtimų, mirčių, kokia grėsmė ir kokių naujų rekomendacijų reikia laikytis, norint išsaugoti sveikatą. Šitoks didžiulis informacijos kiekis neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą. Tad pagrindinis patarimas – riboti savo buvimą socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, kuriose gauname ir skaitome įvairią informaciją. Užtenka žinoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kartą ar kelis per dieną, o ne kas pusvalandį ar dar dažniau“, – sako psichiatras.

Primenama, jog tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situaciją Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vy­riausybės interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt. 

Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui

Nors ankstesnės epidemijos taip pat kėlė nerimą ir sėjo paniką pasaulyje, baimei dėl COVID-19 didelę įtaką turėjo ir vis dar turi itin greitas bei globalus informacijos perdavimas – internetas, socialiniai tinklai.

Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internetą ir socialinius tink­lus galima pavadinti trumpai ir konkrečiai – informaciniu šiukšlynu. 

„Nors ten būna labai gerų bei naudingų dalykų, viskas su­vers­ta į vieną krūvą – tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai. Jei­gu informaciniai kanalai, tokie kaip spauda ar televizija, turi žmones, kurie visą informaciją „prakošia“, socialiniuose tinkluose visi ga­li platinti bet ką“, – pabrėžia M. Mar­cinkevičius, atkreipdamas dėmesį į dezinformacijos ir melagingos informacijos mastą. 

Akcentuojama, jog oficialios ir patvirtintos informa­­ci­jos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.  

Be to, gydytojas psichiatras įspėja: moksliniais tyrimais įrodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose žmogaus savijauta ir dvasinė būsena pablogėja vidutiniškai 8–10 procentų. Tad jis ragina žmones būti sąmoningus ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose bei kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose, atsakingai atsirinkti skaitomus šaltinius, atkreipti dėmesį į informacijos patikimumą, ofi­cia­­lumą. 

„Nuo viso to priklauso mūsų psichinė ir emocinė gerovė, tad stenkimės elgtis taip, kad savo psichinę sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume“, – teigia jis, skatindamas skaityti daugiau įdomių ir su pasaulinėmis negandomis nesusijusių skaitinių, užsiimti malonia bei atpalaiduojančia veikla. 

Šalyje prieinama nemokama pagalba

Ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti, primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamas psichologo konsultacijas psichikos sveikatos cent-­

­re arba visuomenės sveikatos biure. Tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas. 

Norintiesiems gauti pagalbą nuotoliniu būdu patariama skambinti pagrindine emoci­nės paramos linija – 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskam­binus 112. 

Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą sudėtingiausiais gyvenimo atvejais.