Ambicija – kalbėti apie prekybą žmonėmis profesionaliai ir etiškai
Kaip kalbėti apie prekybą žmonėmis, kad stiprėtų sąmoningumas ir budrumas šių nusikaltimų atžvilgiu? Kas galėtų profesionaliai ir etiškai rašyti šia jautria ir dažnai aplenkiama tema? Nacionalinė asociacija prieš prekybą žmonėmis (NAPPŽ) 2023-iesiems prevenciją ir profesionalų kalbėjimą apie prekybos žmonėmis keliamus iššūkius įvardijo prioritetinėmis veiklomis. Taip gimė projekto „Stiprinant interaktyvų žurnalistinį naratyvą prekybos žmonėmis tema“ („Strengthening an Interactive Media Narrative of Anti-Trafficking in Human Beings“) idėja. Sumanymą išpildyti – atlikti 4 žurnalistinius tyrimus, bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), teikiančiomis kompleksinę socialinę pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo prkybos žmonėmis, pasikvietėme tris profesionalius žurnalistus ir tris žurnalistikos studentes. Kalbamės su būsimosiomis profesionalėmis apie šiandieninį prekybos žmonėmis naratyvą Lietuvos žiniasklaidoje, apie merginų motyvaciją dirbti šiame projekte bei kaip, jų manymu, profesionalus ir etiškas kalbėjimas šia socialiai jautria tema prisidės prie socialinių bei institucinių pokyčių.
Kur galima rasti patikimą informaciją apie prekybos žmonėmis atvejus? Dažniausiai – tik kriminogeninės situacijos ataskaitose ar policijos suvestinėse. Deja, tokiose rubrikose teks susidurti ir su stereotipiniu naratyvu „auka pati kalta“, „jaunimas neatsakingai priima visus pasiūlymus“, „prekiautojai žmonėmis – tik iš stambių kriminalinių grupuočių“, „auka ir nusikaltėlis, matyt, pinigų nepasidalino, todėl ir kreipėsi į policiją“... Vienareikšmiškai sunku pasakyti, ar šie ir panašūs stereotipai yra visuomenės nuomonės atspindys, ar greito vartojimo produktai, gaminami taupant laiką ir neįsigilinant į psichologinius, teisinius bei kitus niuansus.
Vieną dažniausiai pasitaikančių prekybos žmonėmis stereotipų žiniasklaidoje bei visuomenėje įvardija Julija Stankevičiūtė, 2-o kurso žurnalistikos studentė: „Matome daug aukos kaltinimo, net neapmąstydami situacijos, neretai užgauliojame ir „nužmoginame“ asmenis, kurie tampa aukomis, pavyzdžiui, seksualinio išnaudojimo tikslais. Pozityvu yra tai, jog vis tik žiniasklaida skiria dėmesio tam tikroms temoms – pavyzdžiui, migrantų, vaikų išnaudojimui. Tik kartais pasakojamoms ar rodomoms istorijoms pritrūksta gylio“.
Priešingai nei Julija, projekto dalyvė Emilija Pociūtė, 3-io kurso žurnalistikos studentė, žurnalistinę praktiką beveik metus atlikusi vienoje reklamos ir komunikacijos agentūroje, negalėjo prisiminti konkretaus analitinio straipsnio prekybos žmonėmis tema, kuris pastaruoju metu būtų pasakotas nacionalinėje ar regioninėje žiniasklaidoje: „Kol kas šios temos dažniausiai atskleidžiamos tik pranešant apie konkrečius įvykius, tačiau publikacijų, skiriančių daugiau dėmesio priežastims, trūksta. Visgi, atrodo, kad nuo karo bėgančių ukrainiečių istorijos „išjudino“ šias problemas, po truputį atsiranda daugiau analitinių publikacijų“.
Būtent tai ir sužadino Emilijos norą prisidėti prie projekto: „Kai perskaičiau skelbimą, kviečiantį kartu su profesionaliais žurnalistais ir NVO atstovais atlikti žurnalistinius tyrimus prekybos žmonėmis tema, supratau, jog dar niekada iš taip arti nebuvau susidūrusi su šiuo reiškiniu: džiaugiuosi, jog savo artimoje aplinkoje negirdėjau apie tokius atvejus. Prekybos žmonėmis sąvokoje telpa daug daugiau, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio, todėl norisi suteikti tą „antrą žvilgsnį“ kitiems ir parodyti temos aktualumą.“
Pristatydami projekto idėją Vokietijos ambasadai Vilniuje, diskutavome apie mūsų tikslą suburti kelias komandas, kurios skirtingais žiniasklaidos kanalais objektyviai, atsisakydami stereotipų, gerbdami aukų ir jų šeimų privatumą, papasakotų apie prekybos žmonėmis kompleksiškumą. Siekiant efektyvios prevencijos vien atvejų ir faktų konstatavimo neužtenka – reikia rašyti ir kalbėti apie naujausias prekiautojų žmonėmis manipuliacijų technikas, identifikuoti socialines grupes, kurias dažniausiai šių nusikaltimų vykdytojai stengiasi įtraukti, aiškiai pateikti informaciją, kur kreiptis pagalbos, jei patenki pats arba patenka tau artimas asmuo, giminaitis, bendruomenės narys į modernios vergovės situaciją.
Trečioji projekto dalyvė trečiakursė Ernesta Onusaitytė, studijuojanti žurnalistiką, taip pat atkreipė dėmesį, jog nors straipsnių apie prekybą žmonėmis galima atrasti, žurnalistinių tyrimų vis dar stinga: „Manau, kad visuomenei svarbu paaiškinti, kaip viskas vyksta ir kaip arti to kiekvienas iš mūsų galime atsidurti. Su komanda norime išsiaiškinti, kaip organizuojama prekyba ir kontrabanda žmonėmis, kas už to slepiasi ir kaip tai veikia. Žmonės turi daugiau sužinoti, kad patys netaptų aukomis. Manau, jog kiekvienam pravartu domėtis socialinių iššūkių bei žmogaus teisių temomis“.
Teisėsauga susiduria su iššūkiais tirdama šitokius nusikaltimus dėl jų užslėptumo, įpainiojimo į kitų nusikaltimų aplinkybes ir kontekstus, dėl prekybos žmonėmis organizatorių bei vykdytojų gebėjimo manipuliuoti aukomis taip, kad nukentėjęs asmuo ima neigti skriaudą, o skriaudėjus pradeda teisinti. Įvertinant situacijų sudėtingumą, galbūt ir ne kiekvienas žurnalistas drįsta imtis temos ar atlikti nuoseklų tyrimą.
„Prekybos žmonėmis tema dažnai atsiduria tarp eilučių – neįvardinta, nepastebėta arba negalima atskleisti. Būtent dėl to norėjau į ją pasižiūrėti iš arčiau, pabandyti tiksliau suvokti realią situaciją šalyje. Man svarbu atskleisti tai, ką visuomenė turėtų žinoti, o vėliau galėtų apsisaugoti, priimdama teisingus sprendimus”, – sako Julija.
Jos nuomone, pagrindinė žurnalisto užduotis yra suteikti visuomenei galimybę žinoti. Tokį tikslą kelia ir NAPPŽ. Julijos žodžiais tariant, „šiuo projektu tai ir darysime. Žinojimas suteikia galimybę susiformuoti požiūrį, geriau suprasti, kas vyksta aplink mus ir už valstybės ribų, skatina svarstyti, kaip ir ką aš galiu padaryti kitaip, ar pastebiu atvejus, apie kuriuos rašoma?
Tikriausiai ne vienam skaitytojui dabar norisi „įpilti“ saują kritikos: „Atlikusios keturis žurnalistinius tyrimus, komandos išsiskirstys, kažkas paskaitys tekstus, išgirs audio įrašą, bet greičiausiai ši informacija pasiklys kitų naujienų sraute... Todėl NAPPŽ suformulavo ilgalaikius tikslus ir prevencijos tvarumo koncepciją. Trumpojo laikotarpio tikslas – keturi žurnalistiniai tyrimai skirtingomis prekybos žmonėmis temomis ir jų viešinimas, siekiant efektyvesnės prevencijos. Ilgojo laikotarpio tikslas – nuolatinis bendradarbiavimas su nacionalinės ir regioninės žiniasklaidos atstovais, profesionaliai ir etiškai viešinant prekybos žmonėmis atvejus, prekiautojų taktikas ir schemas, informacijos pateikimas apie pagalbos prieinamumą skirtinguose regionuose.
Dovilė VAINORĖ
Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis projektų ir komunikacijos vadovė
