Melagingai tarnybas kviečiantys „pokštininkai“ yra baudžiami

Nutikus nelaimei, nė nesusimąstę skambiname bend­ruoju pagalbos numeriu 112. Tačiau neretai skambučių centras sulaukia ir melagingų pranešimų, kurie trukdo darbą, eikvoja specialiosioms tarnyboms skirtas lėšas. Ugniagesių, policijos bei greitosios medicinos pagalbos atstovai susiėmę už galvų: jei per tokį gaišinimą kam nors nutiks rimta nelaimė ir jie nespės atvykti, kas bus atsakingas?

Melagingas iškvietimas

Praėjusį pirmadienį, apie 14 val., gautas iškvietimas į Ši­lalės Žemaitės gatvės 8-ąjį namą. Pagalbos numeriu skam­binęs vyras teigė matantis dūmus. Ugniagesiai ne­delsdami atvyko ir bandė patekti į neva liepsnojantį butą antrame aukš­­te. Tačiau juos pasitiko nustebusi ir nieko nesuprantanti buto šeimininkė. Su­si­domėję triukšmu, į laiptinę išėjo ir kiti gyventojai, stebėdamiesi, kur pas juos gaisras.

Pagal šį iškvietimą atvyko Šilalės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT). Taip pat buvo išsiųstos ugniagesių kopėčios iš Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos – šios itin praverčia, kai tenka gelbėti žmones iš daugiabučių, mat gali būti pakeliamos į bemaž 30 metrų aukštį. Bendrasis pagalbos centras (BPC), gavęs pranešimą apie gaisrą gyvenamosiose patalpose, su ugniagesiais išsiunčia ir greitosios medicinos pagalbos automobilį – jog visa reikiama pagalba būtų šalia. Taigi tuo pat metu į Žemaitės gat­vę sulėkė net kelių tarnybų komandos, kurios, paaiškėjus, kad jokio gaisro nėra, išsiskirstė.

Švaistomas laikas ir lėšos

„Neskaičiuojame, kiek tokie iškvietimai kainuoja. Būna ir melagingi, ir nepagrįsti – pranešėjas mano, jog pavojus yra, tačiau paaiškėja, kad nieko nenutiko. Reaguojame į visus. Per metus pa­sitaiko iki 10 nepagrįstų iškvietimų. Tyčinių, melagin­gų – vos vienas kitas“, – „Šilalės artojui“ sakė Šilalės PGT viršininko pavaduotojas Stasys Ričkus.

2015 m. Šilalės PGT sulaukta vieno melagingo iškvietimo. Šiemet kol kas taip pat tik vieno. Nepagrįstų iškvietimų pernai užfiksuoti 23, o 2016 m., jiems dar nesibaigus, - jau 26.

UAB „Ambulansas“ Šilalės padalinio vadovė Loreta Kal­nikaitė pritarė S. Ričkui, sakydama, jog melagingų skambučių pasitaiko retai. Dažnesni yra nepagrįsti.

„Būna, kad blo­gai pasijutu­siam žmogui kas nors kitas iškviečia greitą­ją, bet nepaklausia, ar pats ligonis nori medikų pagalbos. Na, o jei pranešimas yra melagingas, tai pranešėjo duomenis siunčiame policijai. Kiek man žinoma, keli asmenys dėl to yra nubausti. Tokie skambintojai turėtų susimąstyti: greitosios pagalbos automobilis važiuoja su švyturėliais, trukdo eismą, išvykimai kainuoja. Pasitaiko, kad net visą kaimą apsukame, ieškodami ligonio, ir sugaištame labai daug laiko. Kas būtų, jei tuo metu kam nors iš tikrųjų reikėtų pagalbos?“ – retoriškai klausė L. Kalnikaitė.

Pasak jos, iškvietimų skaičius išauga kaip ant mielių kas mėnesį, po pašalpų pervedimo. Tada daug kam „sustreikuoja“ virškinimo sistema ar kitų organų veikla. Tuo laikotarpiu greitosios medicinos pagalbos brigada rajone vos spėja suktis.

„Pokštininkų“ palydovas – alkoholis

Tauragės apskrities vyriau­siojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistė Rūta Jana­vi­čiūtė patvirtino, jog melagingų pranešimų pasitaiko. Neretai tai daroma, apsvaigus nuo alkoholio.

„Šilalės pareigūnų aptarnaujamoje teritorijoje fiksuojami atvejai, kuomet policijai paskambina išgėrę sugyventiniai ar sutuoktiniai, kurių vienas praneša, jog prieš jį neva smurtaujama. Tačiau nu­vykus į vietą, paaiškėja, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo. Pasitaiko, kai asmuo piktybiškai „pokštauja“. Štai šių metų gegužės 13-ąją pareigūnai sulaukė ne vieno skambučio iš to paties telefono numerio. Vieną kartą pranešėjas teigė, kad jo draugas esą apvogė parduotuvę, ki­tą – kad jį sumušė trys nepilnamečiai, kad įvyko avarija. Nė viena informacija nepasitvirtino. Tąkart buvo pradėta Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Už tokį neatsakingumą gresia bauda nuo 86 iki 173 eurų arba administ­racinis areštas iki 30 parų“, – teigė R. Janavičiūtė.

Policijos komisariato atstovė taip pat paaiškino, jog, priklausomai nuo žalos, už tyčinį melagingą pranešimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Pavyzdžiui, 2015-aisiais sulaukta dviejų melagingų skambučių apie neva padėtus sprogmenis: sausį buvo „užminuota“ Kaltinėnų gimnazija, liepą pranešta, kad sprog­muo yra prekybos centre. Abiem atvejais ant kojų buvo sukeltos visos tarnybos ir net „Aro“ pareigūnai. Įsitikinus, jog realaus pavojaus nėra, dėl melagingų pranešimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

„Neretai sulaukiame skambučių, kad prie vairo sėdi galimai neblaivus asmuo. Nors kartais tokia informacija ir nepasitvirtina, gyventojus ir toliau raginame būti pilietiškais ir, turint įtarimų, neabejoti ir būtinai skambinti policijai. Svarbu, jog žmonės suvoktų, kad kiekvieno tyčinio pranešimo metu, kuomet tik siekiama pajuokauti, kitas asmuo, kuriam tikrai reikia pagalbos, jos turi laukti“, – sakė R. Janavičiūtė.

Kaip numato Administ­raci­nių teisės pažeidimų kodekso 188-20 straipsnis, skambinimas pagalbos telefono nu­meriais, žinant, jog nėra pagalbos poreikio, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 86 iki 144 Eur, arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Vis dėlto panašu, kad net baudos kai kurių „pokštininkų“ nesustabdo.

Morta MIKUTYTĖ

AUTORĖS nuotr.