Žmones piktina manipuliacijos pensijų dydžiu

Vyriausybė nuo praėjusio rudens skelbia, kad šiemet senatvės pensija didėjo 12 proc. Ir tikrai – sausį gautos pensijos pradžiugino daugelį senjorų, bet, pasirodo, džiaugsmas buvo trumpas. Vasarį žmonės pradėjo skųstis, kad pensija vėl sumažėjo, jie jaučiasi apgauti ir ieško atsakymo į pagrindinį klausimą: kodėl šitaip manipuliuojama pensijų dydžiais ir kas dėl to kaltas? 

Kitą savaitę gyventojai jau turėtų pradėti gauti pensijas už kovą, tačiau daugelis nerimauja, kad jos ir vėl bus ne tokios, kaip žadėta. „Sodra“ ramina, jog dabar jau pensijų išmokos nebesikeis, o jų sumažinimas vasarį buvo susijęs su mokėjimu už skirtingus laikotarpius. Pasirodo, nors senatvės pensijos padidėjo, jų mokėjimo grafikas lemia, kad vasario išmokos galėjo būti mažesnės nei sausį. Vasarį, anot „Sodros“, padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos. Kadangi jos yra mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, sausį jų gavėjai gavo išmokas už gruodį, todėl nepajuto padidėjimo, didesnių sumų jie turėjo sulaukti vasarį. 

Nuo sausio mokamos indeksuotos senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir kitos socialinio draudimo pensijos bei vienišo asmens išmokos. Gaunantiems pačias mažiausias senatvės ir negalios (netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo (darbingumo) pensijas, „Sodra“ skiria priemokas. Turint būtinąjį stažą, visų gaunamų pensijų suma šiemet negali būti mažesnė nei 450 eurų, todėl jei žmogui yra priskaičiuota mažiau, jam yra mokamas skirtumas. Įgijusiems minimalų stažą, bet neturintiems būtinojo stažo, apskaičiuojama proporcingai mažesnė priemokos dalis. Po indeksavimo 2025 m. sausį pensijos padidėjo iki 423 Eur, o kadangi ši suma mažesnė nei 450 Eur, kas mėnesį yra skiriama 27 Eur priemoka.

Tačiau dėl to, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos – už praėjusį, žmonės gavo mažiau pinigų. „Sodra“ pateikia pavyzdį: gyventojo, turinčio būtinąjį stažą, senatvės pensija sausį pakilo iki 423 Eur, o priemoką jis gavo už praėjusį gruodį (66 Eur), todėl bend­ra suma buvo didesnė – 489 Eur. Tuo tarpu vasario pensija nesikeitė (423 Eur), bet sumažėjo priemoka (27 Eur), todėl galutinė suma tesiekė 450 Eur. Būtent dėl tos priežasties ir atrodo, jog pensijos tai didėja, tai mažėja.

Pokyčius, anot „Sodros“ pajuto ir šalpos pensijų gavėjai. Iki šių metų pradžios našlaičių pensijų, šalpos kompensacijų bei tam tikrų negalios pensijų gavėjai turėjo pasirinkti, kurią pensiją nori gauti – senat­vės ar šalpos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. visiems šalpos pensijų ir išmokų gavėjams pradėtos mokėti ir kitos jiems priklausančios pensijos, jei jos buvo paskirtos anksčiau. Šalpos išmokos dabar skaičiuojamos kaip skirtumas tarp paskirtos kitos pensijos ir šalpos pensijos dydžio. Pavyzdžiui, žmogui, kuris tapo asmeniu su negalia iki 24 metų ir kuriam yra nustatytas 45 proc. netektas dalyvumas, pernai buvo paskirta 166,79 Eur socialinio draudimo negalios pensija. Kadangi tuo metu jam priklausanti šalpos negalios pensija siekė 197 Eur (atitiko šalpos pensijų bazę), jis pasirinko gauti didesnę išmoką – šalpos negalios pensiją. Nuo sausio 1 d. (be atskiro prašymo) jam buvo atnaujintas socialinio draudimo negalios pensijos mokėjimas, kurios dydis po indeksavimo siekia 185,03 Eur. Kadangi šiemet šalpos pensijų bazė padidėjo iki 248 Eur, mokamas skirtumas tarp socialinio draudimo negalios pensijos ir šalpos pensijos, t. y. 62,97 Eur. Bendra gaunamų išmokų suma sudarys 248 Eur.

Šalpos pensijos yra mokamos už praėjusį mėnesį, socialinio draudimo pensijos – už einamąjį, todėl ir vėl gali atrodyti, kad padidinta pensija vasarį sumažėjo. Gruodį žmogui buvo išmokėta 197 Eur šalpos negalios pensija už lapkričio mėnesį, o sausį jis gavo 382,03 Eur: 197 Eur šalpos negalios pensija už gruodį ir 185,03 Eur socialinio draudimo negalios pensija už sausį. Vasarį buvo išmokėti 248 Eur, kuriuos sudaro 62,97 Eur šalpos negalios pensija už sausį (248 Eur – 185,03 Eur) ir 185,03 Eur socialinio draudimo negalios pensija už vasarį.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad šiemet vidutinė senatvės pensija didėjo maždaug 73 Eur ir pasiekė 673 Eur, o turint būtinąjį stažą – 721 Eur. Tačiau į redakciją skambinantys gyventojai sako tokių sumų nė iš tolo nematantys. Nieko stebėtino – vidutinė pensija dar nereiškia, jog būtent tiek ir gauna visi. „Sodra“ pripažįsta, jog vidutines arba arti šios sumos senatvės pensijas gauna per 50 tūkst. šalies senjorų, didesnes nei vidutinė su­ma – apie 65 tūkst. garbaus amžiaus gyventojų, tačiau apie pusę šalies senjorų vis dar gauna mažesnes nei vidutinė pensijas. Kita vertus, Lietuvoje arti 100 žmonių kas mėnesį sąskaitas papildo ir didesnėmis nei 2 tūkst. dydžio senatvės pensijomis...

Todėl galima suprasti, kodėl žmonės piktinasi bei keikia valdžią – daug painiavos kelia ir tokia pensijų mokėjimo bei skaičiavimo tvarka, ir politikų nevykdomi pažadai jas didinti. Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvoje išlaidos pensijoms buvo vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje. Skelbiama, jog didžiausios sumos pensijoms buvo skiriamos Italijoje (15,49 proc. bendrojo vidaus produkto), Prancūzijoje (14,65 proc.), Graikijoje (14,39 proc.) ir Aust­rijoje (14,17 proc.). Mūsų šalyje pensijų finansavimas sudaro 6,76 proc. Mažiau pinigų nei Lietuvoje pensijoms skiria tik Vengrija (6,68 proc.), Malta (5,59 proc.) ir Airija (3,87 proc.). 

Angelė BARTAŠEVIČIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojas“ Nr. 18