Netinkamas paauglių elgesys: kas prisiims atsakomybę?

Triukšmingos kompanijos miesto centre, nepagarbus elgesys su aplinkiniais, konfliktai tarp bendraamžių ir net smurto atvejai – tokios situacijos pastaruoju metu nuskambėjusios mūsų rajone kelia nerimą ir pedagogams, ir tėvams. Kita vertus, psichologai kone vien­balsiai sutaria, kad vaikai yra tėvų kopijos: kaip elgiasi jie, taip elgiasi ir jų vaikai. Tačiau kaip spręsti problemas, jei neretai tėvai nenori prisiimti atsakomybės už savo nenuoramas, o reikalauja at­sakomybės iš visų kitų?

Pedagogai sutinka, jog dabartiniai mokiniai, vadinamoji alfa karta, yra nekantrūs, rezultato nori čia ir dabar, trokšta išskirtinio dėmesio. Kartais jo ir sulaukia – visai nesvarbu, kad ne dėl pasiekimų moksle ar visuomeninėje veikloje, bet dėl to, jog, tarkime, apdaužo bendraklasį. Tada toks vaikas kone tampa mokyklos žvaigžde. 

Netinkamas jaunimo elgesys tampa vis labiau pastebima prob­lema ne tik mokyklose, bet ir už jų ribų, ir apie tai kalbėti yra itin svarbu – oficialiai skelbiamais demografiniais duomenimis, 2024 m. Šilalės rajone vaikai ir paaugliai (0–17 m.) sudaro 16, 63 proc. gyventojų, t.y. virš 3 tūkst. iš 20 tūkst. 856 visų rajone gyvenančių asmenų. Atsižvelgiant į tai, jog mūsų rajono senatvės koeficientas siekia 152 (Lietuvoje – 140), galima drąsiai teigti, jog vaikai yra mūsų ateitis. Tik ar tikrai jie pateisins šį lūkestį?

Nuo pamokų nelankymo iki muštynių

Specialistai teigia, jog paauglystės laikotarpiu asmenybė formuojasi, todėl natūralu, jog tokio amžiaus jaunimas patiria daugiau vidinių išgyvenimų, sunkiau sutaria su tėvais, renkasi tinkamus arba, deja, netinkamus bendraamžius, maištauja ir pan. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė Loreta Pociuvienė tvirtina, jog dažniausiai pasitaikančios elgesio problemos mokyklose yra 

pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, ypač vyresniųjų klasių mokinių, mokymosi motyvacijos stoka, pasitaiko ir patyčių, ir smurto. Pasak gimnazijos vadovės, tik apgailestauti lieka dėl to, jog geras mokymasis ir nepriekaištingas elgesys daliai mokinių nebėra vertybė.

Panašias problemas išskiria ir Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bendruomenė. Direktoriaus Stasio Norbuto teigimu, jaunų žmonių kolektyve pasitaiko visko: tiek tiesioginių, tiek elektroninių patyčių, iššaukiančio elgesio – triukšmavimo pamokose, melavimo, žalingų įpročių, provokuojančių kalbų, pamokų praleidinėjimo, taisyklių laužymo ir netgi noro išbandyti visuomenei priimtinas ribas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Komskienės žodžiais, netinkamo elgesio viešose vietose atvejų skaičius auga – vis dažnesni atvejai, kai fiksuojami paaugliai, niokojantys svetimą turtą, konfliktuojantys su bendraamžiais, vartojantys psichoaktyvias medžiagas. 

Pirmas žingsnis – pokalbis su tėvais

Kadangi vaikų elgesys pirmiausia formuojasi šeimoje, mokyklų direktoriai ir socialiniai darbuotojai pirmiausia mėgina išeities ieškoti bend­romis jėgomis su tėvais.

„Vertindami situaciją, įvykusią už namų ribų, vaiko teisių gynėjai susitelkia į vaiko artimiausią aplinką, stengdamiesi išsiaiškinti, kaip jis jaučiasi namuose, koks santykis vyrauja tarp jo ir tėvų, kokie sunkumai, su kuriais jis galbūt susiduria kasdienybėje, galimai iššaukia stiprias emocijas, bendravimo ir elgesio ypatumus bei veiksmus, taip pat domimasi, ar vaikui užtenka turiningų laisvalaikio praleidimo formų“, – teigia L. Komskienė. 

Žinoma, atvejų būna įvairių, todėl teigti, jog vienintelis netinkamo elgesio pagrindas yra šeima, būtų neteisinga. Tačiau šis faktorius, anot Kvėdarnos gimnazijos direktorės L. Pociuvienės, tikrai yra svarbus: „Didelės reikšmės turi šeimos socialinė – ekonominė padėtis, tėvų išsilavinimas (nors nebūtinai, yra ir labai išskirtinių atvejų, kuriais džiaugiamės), jų atsakomybė. Neretai iššūkių kelia situacijos, kai vienas iš tėvų yra išvykęs į užsienį arba abu tėvai labai daug dirba ir mažai dėmesio gali skirti savo vaikams. Kita problema – nedarnios šeimos, kai situacija jose daro didelę įtaką vaikų savijautai, elgesiui ir mokymuisi. Deja, kartais susiduriame ir su pačių tėvų dėmesio savo vaikams stoka ir galbūt netgi tėvystės gebėjimų nebuvimu. Daug visokių faktorių lemia vaikų sėkmę arba nesėkmes, vienokį ar kitokį jų elgesį.“

Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos vadovo S. Norbuto pastebėjimu, neretai iššūkiu tampa ir nerimas bei stresas – vis daugiau mokinių patiria emocinių sunkumų, atsiranda dėmesio sutrikimai, nerimo atakos. Dėl to dažnesnės ir problemos su disciplina –kai kuriems mokiniams sunku laikytis taisyklių, jie dažniau priešinasi autoritetams, apskritai nesuvokia prasmės mokytis.

Ir čia vėl, ko gero, pirmiausia reikėtų atsigręžti į tėvus. Štai Sveikatos mokslų universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas interviu LRT laidoje teigė, kad kartais į kliniką su sergančiais vaikais atvykstančios jaunos mamos jam primena nebrandžias paaugles, iš rankų nepaleidžiančias telefono, nesugebančias paguosti savo mažylio.

„Aš tikrai padėčiau dėžutę skyriuje ir paprašyčiau sudėti telefonus, kad jos pabūtų su savo sergančiais vaikais“, – sa­ko garsus vaikų gydytojas. 

Jis pastebi, jog šiuolaikiniai vaikai auginami kaip robotai automatiniuose lopšeliuose, ap­supti „ošimų“ ir vaizdo kamerų. Ar visuomenė nors kiek pro­tingėja? 

„Labai drįsčiau abejoti. Aš nežinau, kodėl mes taip auginam savo vaikus“, – stebisi profesorius.  

Tai, jog patys tėvai turi prob­lemų dėl ekranų, atskleidžia ir neseniai „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas: nors 85 proc. tėvų mano, jog jų vaikai per daug naudojasi telefonu, vis dėlto net 39 proc. suaugusiųjų praleidžia prie telefono 2–4 valandas per dieną, o 22 proc. – net daugiau nei 5 valandas. 

„Matome paradoksą: tėvai siekia kontroliuoti vaikų ekranų naudojimą, bet patys nesąmoningai skatina tuos pačius įpročius. Vaikai labai greitai atpažįsta neatitikimus tarp to, ką tėvai sako, ir kaip elgiasi. Vieni tai išreiškia atvirai, sakydami, kad tokios taisyklės neteisingos, kiti – tyliai priešindamiesi ar bandydami rasti būdų apeiti draudimus. Jei vaikas nemato aiškios logikos ir teisingumo, jis taisyk­les gali suvokti kaip bausmę, o ne natūralų šeimos susitarimą“, – pastebi „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Tai gal čia ir yra atsakymas, kodėl vaikams atėjus į kolektyvą, kyla rūpesčių dėl jų elgesio?..

Ar veikia prevencijos priemonės?

Gimnazijų vadovai tvirtina, jog glaudžiai bendradarbiauja su vaikų teisių apsaugos institucijomis, policija, kviečia tėvus ir vaikus į įvairius susitikimus, organizuoja neformaliojo švietimo renginius. 

„Pagrindinį dėmesį skiriame ne tik mokinių supažindinimui su netinkamo elgesio apraiškomis, aiškiname ir patariame, kaip ugdytis gebėjimą atsispirti netinkamam elgesiui, bet ir kuriame sąlygas, kad mokiniai kuo labiau įsitrauktų į mėgstamas veiklas, patys prisidėtų prie sporto renginių, įvairių kūrybinių dirbtuvių ir pan. organizavimo. Nėra abejonių, kad užimtumas didina sąmonin­gu­mą ir skatina pergalvoti savo elgesį“, – įsitikinęs Šilalės Simo­no Gaudėšiaus gimnazijos direk­to­­rius. 

Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos direktorė pritaria, jog prevencinės programos, įvairūs renginiai, neformaliojo švietimo būrelių pasirinkimas yra stimulas koreguoti savo elgesį, užsiimti naudinga veikla. Pasirinkimas yra, tereikia, anot L. Pociuvienės, tik norėti. Tuo labiau, jog ir klasių auklėtojai, ir pagalbos mokiniui specialistai daro viską, kad gimnazistai būtų užimti, neturėtų laisvo laiko netinkamoms „pramogoms“. 

Bėdoms spręsti trūksta specialistų

Tačiau abiejų gimnazijų direktoriai sutinka, jog vis tik spręsti elgesio problemas trukdo skurdus finansavimas. 

„Gimnazija kasmet stengiasi tobulinti priemones, kurios spręstų mokinių elgesio prob­lemas, bet, kaip ir visoje Lietuvoje, mums trūksta pagalbos specialistų, ypač psichologo. Todėl dirbančiam vienam specialistui tenka didžiulis krūvis, kiekvienam mokiniui skirti dėmesio yra neįmanoma dėl žmogiškųjų ištek­lių trūkumo. Manau, mokinių elgesio problemų sprendimo veiksmingumą padidintų tikslinis finansavimas, tada būtų galima pakviesti ir daugiau įdomių, žinomų žmonių susitikti su mokiniais, kurie savo pavyzdžiu įkvėptų tinkamam elgesiui“, – svarsto Šilalės Simono Gaudėšiaus direktorius S. Norbutas.

„Mokykloje (ir ne tik mūsų) reikėtų daugiau pagalbos mokiniui specialistų, didesnio finansavimo priemonėms, darbuotojų mokymams, pedagoginiam ir psichologiniam tėvų švietimui ir kt.“, – antrina Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gim­nazijos direktorė L. Pociuvienė.

Žinoma, svarbu atsižvelgti ir į kitą medalio pusę – įrankių, kuriais naudojasi jaunimas netinkamam elgesiui, pasiekiamu­mas. L. Pociuvienės nuomone, labiau turėtų įsitraukti ir kitos institucijos: „Policijos pareigūnai, manau, galėtų dažniau, pavyzdžiui, tikrinti parduotuves, kuriose nepilnamečiai mokiniai įsigyja ne tik energetinių gėrimų, bet ir kitų draudžiamų dalykų. Dabar gi dažnai atsakomybė priskiriama tik mokyklai, o juk ji yra bendro konteksto, kuriame gyvename, dalis.“

Laikas atrasti laiko 

Deja, dalis tėvų sudėtingai reaguoja arba net visiškai neskiria dėmesio vaikų elgesio sutrikimams. Žinoma, žinia apie atžalos siautėjimus nėra maloni, tačiau specialistai sutaria, jog būtent tėvai turėtų būti pirmasis išeities ieškojimo laiptelis. Ir, pasak jų, pokalbis su vaiku turėtų tapti esmine šeimos taisykle. 

„Didžiausiu ramsčiu paaug­liams, susiduriantiems su įvairaus pobūdžio sunkumais, pirmiausia turėtų tapti jų artimiausi žmonės – tėvai, seneliai, kiti šeimos nariai. Pokalbiai šeimoje, suaugusiųjų pavyzdys, savalaikis pasekmių aptarimas gali tapti geriausiu būdu ugdyti tinkamus įgūdžius ir juos koreguoti norima link­me“, – tvirtina L. Komskienė. 

Specialistė pripažįsta, jog bendradarbiauti su tėvais kartais nepavyksta. Ar netgi dar blogiau – kai kurie problemas mėgina spręsti jėga. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Komskienė tvirtina, kad mūsų krašte vaikai ir paaugliai įvairaus pobūdžio smurtą patiria palyginti dažnai –  Šilalėje pernai gauta 17 tokių pranešimų, apie pažeistas 14–17 m. paauglių teises pateikta per 130 pranešimų. 

Emilija GEDGAUDAITĖ

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos specialybės 4 kurso studentė, 

„Šilalės artojo“ praktikantė