Pa­va­sa­rė­jant ko­ne vi­si be iš­im­ties kai­mų bei gy­ven­vie­čių ke­liai „pa­si­puo­šia“ duo­bių vir­ti­nė­mis ir pro­­vė­žo­mis. Kita vertus, ne spe­cia­liai kas nors jas iš­kaps­to, o pa­ti gam­ta. Gal­būt to­dėl dau­ge­lis kas­dien to­kiais „links­mai­siais kal­ne­liais“ dar­dan­čių žmo­nių jau nie­kam nebe­si­skun­džia ir, pa­ty­liu­kais bur­no­da­mi, lau­kia pa­lan­kių orų, kuo­met pra­va­žiuos grei­de­ris, o gal kas nors pa­pils prie­ka­bą žvy­ro. Ta­čiau kan­try­bė ir­gi tu­ri ri­bas. Ne kar­tą…