Stumdomi iš vienos vietos į kitą, bet – Lietuvos čempionai

Karatė klubo „Taurus“ įkūrėjas bei treneris tauragiškis Gintaras Cem­nalianskis daugiau nei dvi­de­­šimt metų bando atnešti šios spor­to šakos kultūrą į Šilalę, bet, anot jo paties, susiduria su įvairiausiomis kliū­timis. Pagrindi­nė – jaunieji kovo­tojai neturi nuolatinės vietos treni­ruo­tėms.  

„Šio laikotarpio nuostata: augame ar­ba lūžtame. Tad tiems, nuo kurių priklauso karatė likimas Šilalėje, sakau: jeigu galite padėti, padėkite, jeigu ne, netrukdykite dirbti“, – teigia treneris, ap­gailestaudamas, jog per daugybę me­tų nė viena Šilalės valdžia taip ir nesugebėjo suteikti vaikams treniruotis skirtų patalpų.

Tauragiškis stebisi, kad kažkada anuo­metinis komisaras Algirdas Meiženis, geranoriškai atvėręs karatistams komisariato sporto salės duris, prieš kelis metus tapęs rajono meru apie panašią pagalbą nieko nebenorėjo girdėti. Jo blogąją patirtį, pasak trenerio, perėmė ir dabartinis meras.

„Šilalėje yra vaikų, kurie norėtų lankyti karatė treniruotes, bet rajono valdžia riboja tokias galimybes. Bandžiau rasti sprendimą, bet atsakymas yra vienas – esą savivaldybė nefinansuoja sporto klubo veiklos, jeigu jis regist­ruotas kitame rajone. Puikiai suprantu, ką reiškia konkurencija, bet gal galima bent jau suteikti vienodas galimybes visiems vaikams lankyti pasirinktas treniruotes ir gauti jas kokybiškas,“ – kalba jaunuosius karatė čempionus ugdantis G. Cemnalianskis.

O šilališkių pasiekimai išties yra gana aukšti: praėjusiais metais trys vaikai tapo Lietuvos čempionais, šiemet šį titulą jau apgynė 10–14 m. sportininkai Gustė Gedgaudaitė ir Augustas Baub­lys. 

„Gustė ir Augustas triumfavo Kėdai­niuose vykusiame Lietuvos karatė kio­kušin vaikų čempionate. Dar šeši auklėtiniai pelnė antrąsias ir trečiąsias vietas“, – vaikus gyrė treneris.

G. Cemnalianskis įsitikinęs, kad kiek­vieną trenerį valdžia turėtų vertinti jau vien dėl to, kad jie priverčia paauglius „pakilti nuo sofos“. Jis pats teigia esąs treneris iš idėjos, nes jam labiau rūpi ne uždirbti pinigų, bet ugdyti jaunąją kartą. 

„Buvau vienas iš penkių Lietuvoje, kurie atnešėme naują sporto šaką – karatė. Tais 1986-aisiais viską darėme savo jėgomis. Bet dabar – kiti laikai, karatė žinoma visoje šalyje, įskaitant ir Šilalę. Todėl negaliu suprasti „patriotiškumo“ kenkti sau ir savo atžaloms. Karatė, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia tuščią kumštį. Šis sportas nemoko smurtauti, priešingai – grūdina, auklėja, judesį jungia su logika ir formuoja sveiką požiūrį į gyvenimą. Štai todėl Lietuvos gynėjų, kovotojų pozicijose dažniausiai matome tuos, kurie žino, kas yra karatė arba kiti rytų kovos menai“, – tikina ilgametis treneris.

Pasak G. Cemnalianskio, dažnai į treniruotes užsirašo tie, kuriems kažkas nesiseka, kurie galbūt nesutaria su savimi ir pan. Bet po kurio laiko jie tampa kupinais pasitikėjimo kovotojais, o tai patvirtina ir rezultatai.

„Viena mano auklėtinė sportavo, paauglystėje sportą metė, studijavo, susilaukė vaikų ir tada vėl prisiminė karatė treniruotes. Šiandien ji – ne tik Europos, bet ir pasaulio čempionatų dalyvė. Todėl drąsiai sakau, jog karatė treniruotės gali padėti pamatą visam likusiam žmogaus gyvenimui“, – įsitikinęs treneris.

G. Cemnalianskis neneigia, jog di­džiau­si jo veiklos rėmėjai yra auklėtinių tėvai, kurie vaikus atveža iš įvairių rajono kampelių – karatė treniruotes lanko vos keli miesto vaikai. Tad patalpos jiems susirinkti yra didžiausias iššūkis, deja, vietos niekaip neatsiranda. 

„Neseniai atidaryto sporto komplekso salę mums siūlo nuomotis už pinigus“, – stebisi treneris, ruošiantis šilališkius dar vienam Lietuvos čempionatui.

Šilalės rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi naujosios sporto salės nuomos įkainius – valanda kainuoja 20–30 eurų. Todėl tik nuo valdžios požiūrio priklauso, kiek jaunųjų sportininkų tėvams reikės patuštinti pinigines.

Žydrūnė MILAŠĖ

„Taurus karatė“ klubo nuotr.