Motorų griausmas užburia

Praėjusį savaitgalį tarp Žadeikių ir Kvėdarnos įrengtoje motokroso enduro trasoje vyko sezono užbaigimo šventė. Jos iniciatorius – šioje trasoje sportinius įgūdžius išsiugdęs Dakaro dalyvis, stipriausias ne tik Lietuvoje, bet ir visų Baltijos šalių enduro čempionas Nerimantas Jucius. Uždaryti aktyvaus motociklų sporto sezono pas mus atskubėjo dalyviai iš visų Lietuvos pakraščių, o kai kurie – ir iš Švedijos.

Paskelbęs apie planuojamas sezono uždarymo varžybas Kvėdarnos motokroso trasoje, N. Jucius sako, jog rezultatas maloniai nustebino: sulaukta daugiau dalyvių nei planuota, o žiūrovai rinkosi gausiau nei į čempionato rungtynes.

„Tai buvo nemokamas, bet anaiptol neprastas renginys. Labai smagu, kad mūsų pastangas palaikė ir gamta – buvo idealios oro sąlygos“, – jau pasibaigus renginiui kalbėjo varžybų sumanytojas.

Tokį renginį žinomas šalies lenktynininkas organizavo antrus metus. Pernai į jį atvyko 25 dalyviai, kuriems Kvėdarnos trasa, regis, paliko gerą įspūdį, todėl jie su nekantrumu laukė šių metų važiavimo. Tačiau, anot Nerimanto, kad sportininkai norėtų važiuoti į mūsų kraštą, teko gerokai paplušėti.

„Čia yra buvęs karjeras, tad dauba pati savaime buvo gera trasa, o lygumose kelius padarėme patys, nors prieš kurį laiką toje vietoje plytėjo sąvartynas. Vietovė yra drėgna, molinga, tad įrengti trasas vienam būtų buvę neįmanoma. Esu dėkingas visiems, kurie prisidėjo: dvi dienas prieš varžybas teritorijoje dirbo ūkininko Artūro Damb­rausko ir įmonės „Hidrema“ savininko Manto Beržinio technika“, – sakė kiek­vieną šios vietovės centimetrą pats išbandęs sportininkas. 

Šįkart į Nerimanto organizuotas varžybas užsiregistravo 45 dalyviai, kurie varžėsi keturiose klasėse: vaikų, mėgėjų, pradedančiųjų ir profesionalų. Visiems jiems organizatoriai paruošė rėmėjų dovanų – nuo pasiekimą liudijančių statulėlių („Eurobiuras“) iki praktinių prizų (šalmų, tepalų, grandinių ir kt.). Vieną tokių į namus Švedijoje išsivežė ir 11-metė Gerda, su tėvais atvykusi į Lietuvą specialiai dėl šių varžybų.

„Ji yra Nerimanto mokinė, treniruojasi su juo dar tik metus, bet daugumoje varžybų jau pelno prizines vietas, dažnai – pirmąsias. Švedijoje, kur gyvename, kaimynai neatsistebi, iš kur toks gabus vaikas atsirado“, – akcentuodamas, jog pirmieji svarūs dukros rezultatai pasirodė jau po pusmečio treniruočių, pasakojo lenktynininkės tėtis Remigijus Šliožys. 

Vyras juokavo, jog augina dvi dukras ir abi jos – vyriškomis vis dar vadinamų sporto šakų entuziastės: vyresnioji žaidžia futbolą, jaunėlė nuo mažens linkusi prie technikos, prieš porą metų Kalėdų senelio užsiprašė sportinio motociklo. Tėvai duk­ros noro iš pradžių nepriėmė rimtai – ji jau važinėjo vaikišku keturračiu, manė, tuo viskas ir pasibaigs. Bet kai pastebėjo, jog Gerda laisvalaikiu ištisai stebi motokroso varžybas, apsisprendė dar labiau paskatinti.

„Nerimantą suradome per draugus. Be to, per kiekvienas šventes grįžtame į sodybą Varniuose, joje bent mėnesį praleidžiame kiekvieną vasarą. Tad nusprendėme, kad Gerda atostogas Lietuvoje galės leisti treniruodamasi, o dabar matome, jog jos jau duoda vaisių“, – džiaugėsi jaunosios motokrosininkės tėtis.

Pasak N. Juciaus, jis šiuo metu ne tik sportuoja, bet pradėjo didesnį dėmesį skirti ir jaunosios kartos ugdymui. Tam ir Kvėdarnos motokroso enduro trasoje vyksta renginiai, ateityje jų tikimasi organizuoti dar daugiau.

„Čia grįžtu labai dažnai, ypač vasaromis, nes tai mano „gimtoji“ trasa, kurioje užaugau. Gal jaučiu daugiau sentimentų, bet manau, kad ji yra ideali motokrosui –

turime ir lygumų, ir kalvų, netgi kalnų, yra ir drėgnų ruožų, ir smėlynų. Šioje trasoje yra išbandomi patys įvairiausi motociklininkų gebėjimai, todėl labai džiaugiuosi, kai matau, kad rungtyniauti norinčiųjų gretos plečiasi. Dar smagiau, kad auga ir jaunoji karta – kartu su patyrusiais sportininkais šįkart rungtyniavo vos 5 metų vaikas – jį, beje, taip pat treniruoju aš“, – akcentavo motokroso populiarinimą gimtajame krašte N. Jucius.

Jis pats šiose varžybose taip pat buvo dalyvis, nors tikino, jog tai tebuvo treniruotė. Be abejo, profesionalų klasėje lygių Nerimantui nebuvo, o štai antroje vietoje įrašytas taip pat mūsų kraštiečio Šarūno Matučio vardas, trečia vieta teko Saimonui Vespenderiui iš Klaipėdos motociklininkų klubo „Kirai“, kuriam priklauso ir abu šilališkiai.

Sekmadienį varžybos vyko maždaug 5 kilometrų ilgio trasoje suaugusiesiems ir 2 km vaikams – kuo daugiau ratų per valandą motociklininkas įveikė, tuo geresnis buvo rezultatas. Suaugusiųjų laukė įdomus startas: ties starto linija buvo išrikiuoti tik motociklai, o vairuotojai, lyg kokie vikingai, laukė startinio šūvio už keliasdešimties met­rų – jį išgirdę šoko ant savo metalinių žirgų ir leidosi į išbandymus. Anaiptol ne visiems pavyko sudalyvauti varžybose taip, kaip tikėjosi, o ne vienam taip ir nepavyko užbaigti valandos iššūkio. 

Buvo varžybose ir tokių dalyvių, kurie ant motociklo tebuvo praleidę vos kelias valandas. Vienas jų – 12-metis tauragiškis, kuris tam ryžosi vos ket­virtą kartą gyvenime. Bet paauglio drąsa atsipirko – jis iškovojo ketvirtą vietą ir tai gali tapti puikiu stimulu tobulinti įgūdžius. Nerimantas jam dovanojo vardinius savo marškinėlius. 

Bendrai vaikų klasėje pirmąją vietą išplėšė 12 numeriu startavusi G. Šliožytė, antras liko Martynas Tolis, trečias – Herkus Pociūnas, ketvirtas – Ąžuolas Katauskas, penktas – Jokūbas Jazbutis.

Tarp pradedančiųjų geriausią rezul­tatą pasiekė Mindaugas Venckus, Ugnius Baranauskas ir Laimis Sinkevičius.

Mėgėjų klasėje (važiuojantys ilgiau nei dvejus metus) nepralenkiamas bu­vo Vytautas Vasiliauskas, antras – Gied­rius Baškys, trečias – Nerimanto brolis Edgaras. Pasibaigus lenktynėms broliai svarstė, jog Edgarui pakišo koją nesėk­mė – jis trasoje griuvo, prarado brangaus laiko, nors pirmoji vieta savo klasėje ir atrodė ranka pasiekiama. 

Akivaizdu, jog motokroso mėgėjai, nepaisant jų amžiaus ir lyties, į Kvėdarnos trasą dar tikrai sugrįš. Žinoma, jeigu ir ateityje atsiras, kas tuos renginius inicijuos ir bus norinčiųjų prisidėti. Deja, Šilalės savivaldybės tarp jų šį rudenį nebuvo...

Pasak Nerimanto, šį rudenį tai įgyvendinti pavyko tik rėmėjų ir pačių sportininkų sumokėto startinio mokesčio dėka.

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.