Anafilaksinis šokas: privalu reaguoti nedelsiant

Basomis einant per pievą, suvalgius pyrago su riešutais ar išgėrus vaistų, kaip žaibas iš gied­ro dangaus ištikęs alerginis (kitaip – anafilaksi­nis) šokas gali tapti net mirties priežastimi. Tokia žaibiška organizmo reakcija gali pažeisti širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo takų sistemas, odą. Jam ištikus, svarbi tampa kiekviena minutė. 

Kaip atpažinti anafilaksinį šoką ir kaip padėti sau ar kitam? 

Anafilaksinio šoko požymiai 

Anafilaksinis (alerginis) šokas – ūmi, gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija į pakartotinai patekusį alergeną, kuriam organizmas jau yra jautrus. Vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, sukelti anafilaksinį šoką gali įvairios medžiagos: vabzdžių nuodai (jiems įgėlus), žiedadulkės, maisto produktai, vaistai ar netgi latekso medžiaga. 

„Po kontakto su alergenu reikėtų kurį laiką atidžiai stebėti savijautą. Dažniausiai anafilaksinis šokas ištinka asmenis, alergiškus žiedadulkėms, naminių gyvūnų plaukams ir tam tikriems maisto produktams. Šoko simptomai įprastai pasireiškia iš karto. Visgi jis gali ištikti ir po kelių valandų ar netgi dienų. Pirmieji požymiai gali būti tik sloga, čiaudulys ir odos bėrimas. Tačiau netrukus pasireiškia ir daug stipresni ženk­lai“, – įspėja vaistininkė. 

Anot A. Levickienės, labiau sunerimti reikia tada, jei, susidūrus su alergenu, ima varginti stiprus odos paraudimas, patinimas, prasideda kosulys, o krūtinę suspaudžia aštrus skausmas: 

„Prasidėjus kvėpavimo takų spazmams, gerklų tinimui, ligoniui ima trūkti oro, skauda krūtinę, galvą. Gali ištinti lūpos, veidas, netgi vidaus organai (žarnų gleivinė, kvėpavimo takai), svaigti galva, varginti pykinimas ir vėmimas. Alerginio šoko metu dažnai nukrenta kraujospūdis ir iškyla sąmonės praradimo pavojus. Pastebėję šiuos požymius, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą“, - pataria vais­­tininkė.

Didžiausi alergenai

Pasak A. Levickienės, alergiškiems žmonėms reikėtų laikytis atokiau nuo vietų, kur skraido jiems pavojingi vabzdžiai: vapsvos, širšės, kamanės ir bitės. Taip pat esama ir maisto produktų, kurių suvalgius gali tekti kviesti medikus. 

„Dažniausiai anafilaksinį šo­ką sukelia žemės riešutai, jūrų gėrybės, pienas, kiaušiniai, sojų produktai bei kviečiai. Galimos ir kryžminės reakcijos: jei esate alergiškas krevetėms, šokas gali ištikti ir suvalgius krabų mėsos. Taip yra dėl to, kad įsijautrinimas atskiriems produktams dažnai yra susijęs su jautrumu visiems iš tos pačios ar giminingos kategorijos“, – įspėja A. Le­­vickienė. 

Dar vienas alergenas – įvairūs medikamentai. Neretai alerginis šokas ištinka, suleidus antibiotikų (ypač penicilino grupės), taip pat baltymų turinčių vaistų (serumo, vakcinos, hormoninių preparatų). Svarbu žinoti, kad ir mažos vaisto dozės gali sukelti sunkią organizmo reakciją. Todėl visuomet reikėtų atsakingai vertinti gydytojo klausimą, ar nesate pastebėję alerginių reakcijų kuriems nors medikamentams. 

Kaip padėti nukentėjusiajam? 

Ištikus anafilaksiniam šokui, reaguoti būtina nedelsiant. Tik taip pavyks sumažinti jo žalą ir išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę. 

„Pirmiausia skambinkite nu­meriu 112 ir praneški­te apie įtariamą anafilaksi­nį šoką. Jei žino­te jį sukė­lu­sį alergeną, kuo skubiau pašalinkite iš aplinkos. Nu­ken­tė­­jusįjį paguldy­kite ho­ri­zon­talioje pa­dėtyje, šiek tiek pakelkite kojas. Ligoniui skundžiantis pykinimu, paverskite ant šono, jog, pradėjęs vemti, neužspringtų. Nu­maukite nuo rankų visus žiedus, apyrankes ir laikrodžius - prasidėjus tinimui, jie gali sužeisti. Jei žmogus ėmė dusti, o skubioji pagalba dar neatvyko, pradėkite gaivinimą“, – pataria A. Levickienė.

Vaistininkės teigimu, išti­kus anafilaksiniam šokui, svar­bu išsiaiškinti, ar žmogus su savimi turi vienkartinės adrenalino (epinefrino) in­jek­ci­jos.

„Pirmoji pagalba alerginio šoko atveju – tai viena ampulė 0,1 proc. adrenalino tirpalo, leidžiamo į raumenis. Jeigu ampulės nėra po ranka, pasidomėkite, ar nukentėjusysis neturi vaistų nuo alergijos. Būtų gerai išgerti bent jų, kol atvyks greitoji medicinos pagalba“, – teigia A. Le­vickienė. 

Svarbu atsiminti, jog anafilaksinio šoko tikimybė padidėja po kiekvieno jo pasireiškimo. Vienam iš penkių anafilaksinį šoką patyrusių pacientų jis gali pasikartoti per artimiausias 12 valandų. Todėl atsigavus verta apsilankyti pas alergologą. Nustačius, jog esate alergiškas tam tikroms medžiagoms, išduodamas receptas adrenalino ampulėms, kurias visuomet reikėtų nešiotis su savimi. 

Dagnė ARMONAITĖ