Ar visos gėlės paskatina šienligę?

Didžiausią pavojų šienlige sergantiems žmonėms kelia smulkios medžių, žolių bei javų žiedadulkės. Tačiau kai kurios gėlės irgi yra įtrauktos į Lietuvoje aktualiausių įkvepiamų alergenų paletę, kuri ištiriama paėmus kraujo.

Alergijos žiedadulkėms simp­tomai yra labai panašūs į peršalimą. Nors gėlės nedažnai sukelia šienligę, intensyvaus augalų žydėjimo metu geriau būti atsargesniems. Patariama nedovanoti puokščių alergiškiems žmonėms, o gėlių vazonėlius išnešti iš patalpų. Štai kai kuriose Didžiosios Britanijos ligoni­nėse buvo net uždrausta į pa­latas atnešti lelijų bei pelargonijų.

Gėlių žiedų dulkelės yra gana stambios ir lipnios, bet viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto reakcijos. To­dėl chrizantemų, rožių, hiacintų bei tulpių žiedadulkės vis tik yra įtrauktos į įkvepiamų alergenų paletę. Aišku, Lietuvoje pavasarį bene daugiausiai problemų sukelia lazdynų ir beržų žiedadulkės. Tai patvirtina ir „Medicina practica“ laboratorijos sveikatos profilaktikos akcijų „Svei­kink pavasarį be alergijos!“ rezultatai.

Kita šienligės banga prasideda vasarą, sužydėjus mo­tiejukui, mig­lei, svidrei, ja­­vams ir kt. Aler­giją gali su­­kelti ir dilgėlių, gysločio, rūgštynių, ypač – pelyno žie­dadulkės. Todėl šienligės sezonas tęsiasi ir rudenį.

Pastebėta, kad net 70–80 proc. žieda­dul­kėms aler­­giš­kų pacientų yra jautrūs ir daržovėms, vaisiams. Pavyzdžiui, kenčiantiems nuo beržo žiedadulkių žmonėms pavojų gali sukelti obuoliai, kriaušės, morkos, slyvos bei kt. Paėmus kraujo, galima saugiai nustatyti ne tik įkvepiamus, bet ir maisto alergenus.

AKCIJA! Dabar su didele nuolaida alergijos tyrimus (paėmus kraujo) jums atliks „Medicina practica“ la­boratorijoje Šilalės ligoninėje (Vytauto Didžiojo g. 19), tel. (8-449) 4-67-63. Prieš tyrimą būtina bent 12 val. nevalgyti. Iš anksto registruotis nereikia. Akcija tęsis iki birželio 30 d.

Interneto svetainė: www.medicinapractica.lt.