Dainininkas Vudis: savo gyvenimą reikia ir galima valdyti

Muzikiniame televiziniame realybės šou projekte iš­garsėjęs dainininkas, grupės DAR narys Arvydas Mar­tinėnas-Vudis atvirai kalba apie savo nuopuolius: jis turėjęs rimtų problemų dėl alkoholio ir narkotikų. 

Jau septynerius metus be svaigalų ir kvaišalų gyvenantis 34-erių vyras džiaugiasi, kad jam savo jėgomis pavyko išbristi iš šito liūno. Tačiau žmonėms, už kuriuos priklausomybės yra stipresnės, jis patarė nepulti į neviltį: išeitis – specialistų pagalba. 

Būtina kalbėti

Dainininkas A. Martinėnas, geriau pažįstamas kaip Vudis, išgarsėjo 2005 m., sudalyvavęs LNK realybės šou „Kelias į žvaigždes“. Jam pasibaigus, atlikėjas nesugebėjo susitvarkyti su jį užklupusia šlove – įkliuvo į alkoholio bei narkotikų pink­les. Dabar Vudis apie tai šneka atvirai, net pasišaipydamas iš savęs, prisimindamas, ko tik nėra iškrėtęs, būdamas nestabilus.

„Būtinai reikia kalbėti šiomis opiomis temomis. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo didesnė pagalba bus turintiesiems priklausomybių. Kitų situacijose, istorijose jie gali atpažinti save, pasisemti patirties“, – samprotauja dainininkas.

Būtinumą atvirai dalintis savo patirtimi patvirtina ir tai, jog per pastaruosius dvejus–trejus metus Vudis yra sulaukęs bene penkių žmonių skambučių, kurie norėjo pasikalbėti, prašė patarimų. 

„Tikiuosi, kad viešai pasakojama mano istorija, patarimai kažkam pasitarnauja“, – viliasi Vudis. 

Tarsi užburtas ratas

Dainininkas neturi vienareikšmiško atsakymo, kodėl į narkotikus, alkoholį įninka net jauni žmonės, kurie tarsi didelių problemų dar neturi.

„Kaip sakoma, jaunystė kvailystė – norisi visko išbandyti ir taip įsisuki į tą užburtą ratą. Galbūt  šiek tiek trūksta informacijos, kokie pavojai tyko, kokios yra priklausomybių pasekmės“, – svarstė pašnekovas.

Vudis pastebėjo, kad ir suaugusieji kalti dėl tokios situacijos: jokios šventės, pobūviai, susitikimai neapsieina be alkoholio. Visa tai nuo mažens mato ir vaikai. Toks gyvenimo būdas tampa tarsi norma, tradicija.

Dainininkui buvo tapę įpras­ta išgerti šiek tiek brendžio „ant drąsos“ lipant į sceną, pas­kui atsipalaiduoti po įtemp­to koncerto bei pan. Ir to „šiek tiek“ vis daugėjo...

Reikia motyvacijos

Vasarą tėvu tapęs Vudis prisimena, jog per alkoholį, narkotikus vos neprarado savo sužadėtinės, iškilo pavojus jo muzikinei karjerai, turėjo stip­rių sveikatos problemų.

„Yra žmonių, kurie moka saikingai gerti – išgeria taurę vyno, ir viskas. O man taip neišeina. Žinau, jei išgerčiau vieną taurę, vėliau reiktų ir dar kitos, ir dar...“ – prisipažįsta atlikėjas.

A. Martinėnas pastebėjo: jei priklausomas žmogus nė­ra atradęs savęs, taip ir skęsta priklausomybių liūne. Kad priimtumei spren­di­mą atsisakyti svaigalų, kvaišalų, reikia labai stiprios vidi­nės motyvacijos ir labai svarbu turėti mėgstamą darbą, pomėgius.  

Kita vertus, išsivaduoti nuo priklausomybių yra kur kas sunkiau nei joms pasiduoti.

„Priimi sprendimą, bet pavyksta gal tik iš dešimto ar penkiasdešimto karto. Turbūt daug kam, kuris yra bent kartą normaliai „priliuobęs“, pažįstama situacija: rytą dievagojiesi, jog tikrai nebegersi. Praeina savaitė, kita ar keli mėnesiai – ir vėl grįžti į tą pačią stadiją“, – patirtimi dalijasi dainininkas.

Prieš gerus septynerius metus alkoholio atsisakęs atlikėjas žino ir ką reiškia „atkristi“ – prireikė net greitosios pagalbos. Taip nutikus, Vudis pataria nenuleisti rankų, nepasiduoti ir siekti užsibrėžto tikslo – gyventi blaiviai. 

Ne prarandama, o atrandama

Dažnai žmonės, laisvalaikį leidžiantys prie stiklelio, vyno taurės, save teisina – esą gyvenime mažai malonumų, kodėl viso to atsisakyti.

„Nesutikčiau, jog nėra kitokių malonumų. Galbūt vaizduotės neužtenka? Yra daugybė veiklų, kurios teikia malonumą: sportas, žaidimai, gam­ta, pabuvimas su draugais, šeima. Kiekvienas žmogus turi vienokį ar kitokį talentą, tik reikia jį savyje atrasti. Atsisakius alkoholio ar narkotikų, nieko neprarandama, atvirkščiai – tik atrandama“, – teigia pašnekovas. 

Vudis, lygindamas dabartinį savo gyvenimą su tuo laikotarpiu, kai jį lydėjo svaigalai, kvaišalai, įžvelgė didžiulių skirtumų: kitokios, švarios viltys, mintys, kitomis akimis žiūri į pasaulį, turi daugiau laiko sau ir kitiems, vyrauja geri santykiai su artimaisiais, gera savijauta ir kt.

„Mane visą laiką lydi skambios natos, daina. Turiu garso įrašų studiją, ją puoselėju, tobulinu. Šis užsiėmimas, kūryba yra mano aistra. Galbūt tai mane ir gelbėja“, – dainininkas džiaugiasi kiekviena blaivia diena. 

Būtina kreiptis pagalbos

Išsikapstęs iš priklausomybių pinklių Vudis įsitikino: savo gyvenimą būtina ir galima valdyti. 

„Kadangi alkoholio vartojimo valdyti negaliu, jo atsisakiau“, – sako pašnekovas.

Dainininkas neslepia, jog pra­dėjęs gyventi blaiviai yra sulaukęs skeptikų replikų, tačiau į jas nekreipia dėmesio. Jis pastebėjo, kad savo gyvenimą gerąja linkme keičiantys žmonės gali daryti įtaką ir kitiems: formuojasi kompanija, kurioje alkoholio vartojama mažiau, atsiranda bendrų pomėgių. 

Dainininkas pasidžiaugia, jog su savo bėda susitvarkė pats, bet kai patiems to nepavyksta, patarė ieškoti specialistų pagalbos. 

„Visi žmonės yra skirtingi, vieni gali su savimi susitvarkyti, kiti – ne. Tiems, kuriems trūksta vidinės stiprybės, reikia kažkokio ramsčio, būtina kreiptis į specialistus. Tai nėra silpnumo parodymas, ir kreiptis pagalbos neturėtų būti jokia gėda. Kur kas didesnė gėda yra būti „prisiliuobusiam“, – teigia pašnekovas. 

Padeda specialistai

Kad vienam susitvarkyti su priklausomybės kelia­mais iššūkiais yra be galo sunku, pastebi ir tokiems žmonėms konsultacijas teikiantis Lietuvos psichologų sąjungos narys, psichologas-psichoterapeutas Julius Burkauskas. Pasak jo, Sveikatos apsaugos ministerija išskiria psichosocialinės reabilitacijos paslaugą ir Minesotos programą kaip vieną efektyviausių reabilitacinio gydymo būdų. Padėti gali gydymas vaistais ir psichoterapija.

„Man labai įsiminė psichiatro Emilio Subatos žurnale „Biologinė psichiatrija ir psichodarmakologija“ išspaus­dintas pasisakymas: „Kai šalyje priklausomybės sindromas suvokiamas kaip „silp­navališkumo“ arba „moralinio silpnumo“ yda, o ne galvos smegenų sveikatos sut­rikimas, tai atrodo, kad nereikia nuoseklios ir profesio­nalios gydymo bei sveikatos priežiūros sistemos. Atrodo, jog tokiems asmenims pakanka „paimti save į rankas“ ir viskas turėtų „susitvarkyti“. Tuo tarpu turintys darbo patirties su sergančiaisiais priklausomybės sindromu suvokia, kad perspėjimas „nustok gerti“ yra tas pats, kas pasakyti sergančiajam hipertenzija „susimažink savo kraujo spaudimą“, – mintimis dalijosi specialistas. 

J. Burkauskas prisipažino palaikantis psichiatro nuomonę, jog geriausias ir tinkamiausias yra kompleksinis gydymas.

Projektas „Gyvenimo kokybė – mūsų pačių rankose“ finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.