Mus auklėja ne žodžiai, o pavyzdžiai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pa­saulyje miršta 3 milijonai žmonių, ir skaičiai kiekvie­nais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia svaiga­lus iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomė­giais. 

Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio bei pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys.

Alkoholis buvo norma

E. Lubys yra 2003 m. susibūrusios, bet jau veiklą nutraukusios lengvojo roko gru­pės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 m. viešai išreiškė norą būti žinomas savo tik­ruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife, ir po dvejų metų pasirodė E. Lubio albumas „Tu – dalis manęs“.  

Į muzikos ir pramogų pasaulį vokalistas įžengė dar visai jaunas, būdamas 19 me­tų. E. Lubys prisimena: 19–24 m. laikotarpiu tik labai mažoje dalyje koncertų jis pasirodydavo visiškai blaivus. Tačiau tuomet tai atrodė visiškai normalu, nes tokį požiūrį buvo suformavęs bohemiškas muzikantų gyvenimas, vartojimo kultūra. Alkoholis buvo neatsiejama pramogų pasaulio dalis, renginių užkulisiuose jo būdavo apsčiai, bet atlikėjas svaigindamasis jausdavo ribas, nes svarbiau už pakeltą alaus bokalą yra suvokti savo veiksmus scenoje ir „atliekama muzika pakylėti žmones į aukštesnę realybę, kurioje nėra baimės, melo ar nerimo, nes muzika tai tikrai gali“.

Populiarumas nėra amžinas

Dalis atlikėjų karjerą pradėjo labai jauni, staiga pasie­kė neregėtas populiarumo aukštumas ir taip pat greitai krito žemyn ar užsistovėjo vietoje. Tokiais atvejais žmogus neretai panyra į depresiją ir, kad išsigelbėtų, tarsi šiaudo griebiasi alkoholio. 

„Žmogus, ypač scenos, daž­nai tampa priklausomas nuo pripažinimo ir šlovės, neretai tai būna tikslas, vedantis į sceną. Tokiu atveju ji taip pat gali virsti labai stipriu narkotiku, galinčiu privesti prie kitų priklausomybių. Aš laiku supratau, jog vidinis jausmas ir vidinis laimės pojūtis nepriklauso nuo pripažinimo ir šlovės“, – savo sprendimu atsisakyti svaigalų džiaugiasi at­likėjas.

Daugiau nei dešimtmetį alkoholio nevartojantis dviejų vai­kų tėvas Edgaras sako, jog atsisakyti svaigalų jam ne­bu­vo sunku, atvirkščiai – jo at­vejis vienas lengvesnių. Edgarui neprireikė nei milžiniškų pastangų, nei lankymosi anoniminių alkoholikų susitikimuose, dėl to bendravimą su žmonėmis, kurių gyvenime svaigalai jau nebeegzistuoja, jis įvardija kaip geriausią vaistą nuo alkoholio bei svaigiųjų medžiagų. 

Anuomet jis turėjo alkoholio atsisakiusių bičiulių, praktikuojančių jogą, sveiką gyvenseną ar itin besidominčių krikščioniškuoju pasauliu, kuriems juto didžiulę pagarbą, jie buvo tarsi pavyzdys, pas­katinęs palikti svaigalų pa­saulį. Taip pat akis atvėrė Ale­no Carro knyga „Lengvas bū­das suvaldyti alkoholį“.

Vidinė švara – svarbiau už trumpalaikį svaigalų poveikį

Būnant 24-erių, pasikeitė Ed­garo draugų ratas, artimoje aplinkoje atsirado daugiau sveiką gyvenseną ir blaivų gyvenimo būdą propaguojančių žmonių, o ir jis pats jautėsi pasiilgęs vidinės švaros jausmo, tad nutarė išbraukti trumpalaikį poveikį turinčius svaigiuosius gėrimus iš savo gyvenimo. Vyras prisimena, kad į tokį jo pokytį buvo reaguojama įvairiai – samprotaujama ieškant priežasčių, nuogąstaujama, buvo net tyčiojamasi. Tačiau Edgarui tai buvo nė motais – jis pradėjo iš naujo atrasti dalykus, kuriuos mėgo prieš tai. 

„Mane visada domino dvasingumas, jutau poreikį dvasiai, kartais pasninkaudavau, nes viduje tas poreikis visuomet buvo. Domėjausi krikščionybe, Koptų krikščionių tra­dicija, ortodoksų krikščio­ny­be, kiek vėliau – Tibeto budizmu, Vietnamo, Tailando Zen budizmo tradicijomis. Tuomet mane sudomino Vedomis, pra­dėjau kone kasdien užsiimi­nėti joga, meditacija ir daryti kvėpavimo pratimus, pamažu atradau Bhakti jogos tradiciją, kurią praktikuoju iki šiol“, – sako Edgaras. 

36-erių vyro nuomone, alkoholis yra anestetikas nuo operacijos, pavadinimu gyvenimas. 

„Visiškai nesvarbu, kokia žmo­gaus profesija ar išsilavini­mas. Alkoholis yra greitas, pigus ir efektyvus bilietas, kurio finalinė stotelė – gyvenimas be problemų. Tam tikra prasme muzika, koncer­tai taip pat yra pabėgimas nuo kasdienės rutinos. Bet kuriam atlikėjui, norint skleisti šilumą, gėrį ir šviesą žmonėms, yra būtina koncerto metu būti blaiviam. Ko gero, atrodytų keista, jei autobuso vairuotojas vežtų keleivius būdamas neblaivus, tai prilygtų nusikaltimui. Todėl manau, kad lipti ant scenos įkaušusiam yra kriminalas, nes dainuoti ir groti taip pat yra darbas“, – įsitikinęs E. Lubys.

Alkoholis nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų

Scenoje atlikėjas jau beveik du dešimtmečius, bet draugų iš muzikos pasaulio turi nedaug. 

„Turiu daug bičiulių, kole­gų. Muzikos pasaulyje daugiau ar mažiau juntama kon­ku­rencijos nuotaika, ypač taip buvo ankstesniais lai­kais“, – teigia atlikėjas. 

Jis džiaugiasi, jog pamažu pramogų pasaulį užvaldanti jaunoji karta yra labai konkurencinga, talentinga bei suvokianti, kad vakarėliai, alkoholis ir kitos svaigiosios priemonės nepadės pasiekti užsibrėžtų tikslų, o tik at­ims laiko, energijos, sveikatos bei pinigų.

Šiandien vis dar Amberlife slapyvardžiu geriausiai atpažįstamas atlikėjas laikosi dienos režimo, palaiko fizinę formą, medituoja, nerūko ir yra vegetaras, tačiau ragina nesusitelkti į žmogaus išorę ir labiau klausytis savo vidinio balso. Kelionę be alkoholio atlikėjas sulygina su, rodos, nesibaigiančia vaikystės būsena, kai dviračiu leki nuo kalno ir nevaržomas jauti gyvenimo malonumą. Edgaras ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas!