Negalime numoti ranka į šią ligą

Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijusi susirgčiau koronavirusu“  Nuotr. iš asmeninio archyvo Rūta pasiskiepijo nuo koronaviruso būdama šešioliktą savaitę nėščia: „Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijusi susirgčiau koronavirusu“ Nuotr. iš asmeninio archyvo

Nors COVID-19 pandemija tampa neatsiejama visų mūsų gyvenimo dalimi, itin svarbu nepamiršti išmoktų pamokų. Tik atsakingai elgdamiesi galime apsaugoti save ir savo aplinką nuo koronaviruso infekcijos bei kitų užkrečiamųjų ligų, keliančių grėsmę sveikatai, o kartais – ir gyvybei.

Apie tai, kaip koronavirusu užsikrėtė visa šeima ir kodėl dar būdama nėščia moteris nusprendė pasiskiepyti, pasakoja šiaulietė Rūta Mankienė. O apie pagrindines prevencines ir apsaugos priemones, padedančias apsisaugoti nuo daugelio virusinių infekcijų, primena vaistininkė Laura Mockutė. 

Užsikrėtė visa šeima

Šiauliuose gyvenanti Rūta sako, jog pirmasis jų šeimoje COVID-19 infekcija užsikrėtė dvejų metukų sūnelis. 

„Pirmiausia jam pasireiškė 39–40 laipsnių temperatūra.

Tuo metu labai išsigandau ir iš­­kart paskambinau vyrui – pa­­prašiau, kad parvažiuotų iš dar­bo namo. Bijojau, jog vaikui staiga dar labiau nepablogė­tų“, – atviravo moteris. 

Nors sūnaus sveikata taikant tinkamą gydymą vis gerėjo, po kelių dienų koronaviruso infekcija užsikrėtė pati Rūta ir jos vyras. Pasak moters, simptomai buvo panašūs į peršalimo, tik stipresni. 

„Mums stipriai laužė kaulus, labai skaudėjo galvą ir gerklę, neturėjome jėgų. Tai buvo pragariškas metas, kuomet su tokia savijauta reikėjo dar pasirūpinti kūdikiu bei likusia šeima“, – sakė moteris, pridurdama, kad blogiausios buvo pirmosios keturios dienos, kai nebuvo jėgų net pakilti iš lovos.

Ragina nepanikuoti ir reaguoti ramiai

Pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus, pirmiausia patariama nepanikuoti ir įsivertinti savijautą. 

„Specifinio šios ligos gydymo nėra, todėl gydome tik atsiradusius simptomus, priklausomai nuo jų pobūdžio“, – sakė vaistininkė L. Mockutė.

Ji priminė, jog reikėtų vengti kontakto su kitais asmenimis, tokiu būdu nesuteikiant virusui galimybių toliau plisti visuomenėje. 

Koronaviruso infekcija užsi­krėtusiam žmogui aktualūs skausmą, temperatūrą, kosu­lį, gerklės skausmą malšinan­tys vaistai. Būtina vartoti daug šiltų skysčių, stiprinti imu­ni­te­tą. Maistas turėtų bū­ti svei­kas, gausus vitaminų. 

Būk­­lei negerėjant ar pasunkėjus, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad jis įvertintų si­­tua­ciją ir skirtų gydymą.

Taip pat piliečiai raginami nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19, kadangi vakcinacija organizmui sukuria imunitetą ir padeda išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų bei komp­likacijų. 

Veiksmingiausias būdas kovoti su ligomis

Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios vienos pirmųjų suskubo pasirūpinti veiksmingiausia apsauga savo gyventojams – vakcinomis nuo COVID-19 ligos. Vakcinacijos mastai Lie­tu­voje parodė, kad didelė dalis žmonių suvokia tiek šios koronaviruso infekcijos grėsmę, tiek mokslo bei inovacijos galią kovoje su šiuo pasaulį išvarginusiu virusu. O nuo spalio pradžios 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai gali pasiskiepyti jau ir antra sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze. Tuo tikslu naudojamos šiuo metu Europoje dominuojančiai Omikron atmainai adaptuotos vakcinos.

Vakcinacijai galima regist­ruo­­tis interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt arba pa­skam­binus į savo gydymo įs­taigą. Skiepytis galima ne tik toje gydymo įstaigoje, kurioje pacien­tas yra prisiregistravęs, bet ir kitose, kur patogu atvykti. Taip pat internetu galima užregist­ruoti kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį – tokiu atveju, prisijungus savo vardu, reikės įvesti registruojamo žmogaus asmens kodą.

Rizikos grupėms priklausantiems asmenims rekomenduojama vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos – tokiu būdu išvengiama galimų ža­lingų padarinių sveikatai arba jie maksimaliai sumažinami. Vi­sais atvejais dėl skiepų reikėtų in­di­vidualiai pasitarti su savo šei­mos gydytoju.

Dėvi kaukę, nors neprivaloma

Būdama šešioliktą savaitę nėščia Rūta pasiskiepijo iškart, kai šalyje buvo atvertos vakcinacijos galimybės visiems norintiesiems, ne tik senjorams.

„Pasvėriau riziką tarp to, kas būtų, jei pasiskiepyčiau, ir kas, jei nepasiskiepijusi susirgčiau koronavirusu. Skiepai išsaugojo mūsų pasaulį nuo ilgą laiką kankinusių ligų, ir tame aš nematau jokių problemų. Mokslas ne veltui prailgino žmogaus gyvenimą dešimt­mečiais, todėl aš juo pasitikiu. Mano aplinkoje nemažai žmonių sirgo koronavirusu, džiugu, kad jiems pavyko išvengti sunkių komplikacijų. Manau, jog tam didelę įtaką padarė tai, kad visi yra pasiskiepiję“, – sakė Rūta.

Moters įžvalgos – ne be pag­rindo. COVID-19 ne tik suparalyžiavo įprastą visuomenės gyvenimą, bet ir pareikalavo daug gyvybių. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo COVID-19 pandemijos pradžios šalyje mirė beveik 9400 žmonių, o 2021-ieji Lietuvoje pasižymėjo kaip daugiausiai mirčių per trisdešimtmetį pareikalavę metai. Viena iš pagrindinių priežasčių – koronaviruso infekcija.

Tokios grėsmės akistatoje tik visuotinis sąmoningumas ir susitelkimas bend­ram tikslui gali padėti išvengti katastrofiškų padarinių. Rūtos nuomone, piliečiai turėtų jausti atsakomybę ne tik prieš save, bet ir savo aplinką: „Reikia suprasti, kokį poveikį asmeniniai pasirinkimai gali sukelti kitiems. Juk jei aš leng­vai persirgsiu, tai dar nereiškia, kad ir kitas išvengs rimtų sveikatos problemų“.

Nors šiuo metu kaukių dėvėjimas šalyje yra neprivalomas, Rūta dėvi kaukę eidama į polikliniką, taip pat jausdama peršalimo simptomus, tokius kaip sloga, kosulys ar kitus. 

„Suprantu rizikas ir nenoriu nei užkrėsti kitų, nei užsikrėsti pati“, – sakė ji. 

Blogiausi scenarijai gali pasikartoti

Vaistininkės L. Mockutės teigimu, nors su šiuo virusu jau išmokome susigyventi, tik­riau­siai kiekvienas žinome, kokių pasekmių jis turėjo žmonių sveikatai. 

„Negalime į koronavirusą žiū­rėti pro pirštus ir nekreipti dėmesio. Pirmiausia reikia rūpintis savimi ir savo sveikata. Sveikai maitintis, stiprinti imunitetą, daugiau būti gryname ore. Tu­ri­me būti sveiki ir stiprūs, kad organizmas galėtų kovoti su infekcijomis“, – priminė spe­cia­listė.

Vaistininkė pažymėjo, jog šiuo metu COVID-19 susirgimų skaičiai išlieka gana dideli, tik sergamumo formos yra lengvesnės, primenančios paprastą per­šalimą, be komplikacijų. 

„Žinome, kad virusai gali mutuoti. Tad nors dabartinė COVID-19 forma yra lengvesnė, mes tikrai nenorime, jog atsirastų nauja atmaina su sunkesniais ligos simptomais. Dėl to turime paruošti savo imuninę sistemą, laikytis higienos principų, prevencinių bei apsaugos priemonių rekomendacijų, rūpintis savimi ir vieni kitais“, – teigė ji.   

Svarbi apsaugos priemonių visuma

Pasak vaistininkės, pagrindi­nės prevencinės priemonės ap­saugo ne tik nuo COVID-19, bet ir nuo kitokios virusinės infekcijos. 

„Nors oras vis labiau vėsta, būtina vėdinti patalpas, nes nevėdinamas patalpų oras yra itin sausas. Dėl to sausėja ir nosies gleivinė bei tampa mažiau atspari infekcijoms“, – aiškino specialistė. 

Ne mažiau svarbu visaver­tė mityba, gausi vaisių ir daržovių, pakankamas suvartojamų skysčių kiekis. 

„Virusinės infekcijos plinta oro lašeliniu būdu, todėl reikė­tų atsakingai laikytis asmeninės higienos – dažniau plauti rankas, prisiminti kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo taisykles. Ne­švariomis rankomis stenkimės neliesti akių ir burnos“, – priminė vaistininkė. 

Pasikeitė visuomenės įpročiai

L. Mockutė pabrėžė, kad pastarieji metai turėjo teigiamos įtakos visuomenės higienos įpročiams:

„Matome didesnį susidomė­ji­mą visomis dezinfekcinėmis priemonėmis. Žmonės ieš­ko tiek dezinfekcinių gelių ar skysčių rankoms, tiek viso­kiausių dezinfekuojančių ser­ve­tėlių. Taip pat jei žmogus užsideda medicininę kaukę, pajutęs peršalimo simptomus, tai jau nieko nestebina. O dar prieš kelerius metus tikrai būtų buvę keista gatvėje ar prekybos centre pamatyti žmogų su kauke“, – sakė vaistininkė. 

Kiekvienas socialiai atsakingas pilietis turėtų maksimaliai sumažinti riziką užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Tai įmanoma tik sąžiningai laikantis saugumo rekomendacijų, pasitikint mokslu bei oficialia informacija. 

Šiais laikais dezinformacijos gausa yra milžiniška, to­dėl ypač svarbu pasitikėti tik kompetentingų medicinos eks­pertų bei mokslininkų nuo­mo­ne, o pačią naujausią infor­ma­ciją skaityti oficialiuo­se ati­tin­kamų įstaigų tinklalapiuose ir jų atstovų pra­ne­ši­muo­se.

Daugiau su COVID-19 pandemija susijusios aktualios informacijos galima rasti tink­lalapyje www.koronastop.lrv.lt.