Svarbu sąmoningai priimti sprendimą nebevartoti alkoholio

2019 m. Lietuva pateko į labiausiai alkoholio vartojimą su­mažinusių šalių penketuką. Valstybės duomenų agen­tūra informuoja, kad nuo 2015 iki 2019 m. vienam 15 metų bei vy­resniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoho­lio­ kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas bei prevencinė veikla.

Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau

Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Al­ko­holiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės svaiginasi jais norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti priešingai – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti.

„Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio.

Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizi­nis ir emocinis išsekimas, kurį jis patirdavo dienomis po iš­ger­tuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau viduje tūno tuštuma: „La­biausiai nemėgdavau ir net bijodavau rytą pasižiūrėti į veid­rodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę yra atidavęs“.

Pokytis, reikalaujantis ryžto

Mintimis grįždamas į tą laiką, kai nusprendė išbraukti alkoholį iš savo gyvenimo, Au­gus­tinas pasakoja, jog buvo sun­ku atsisakyti to, kas dažnu atveju jauno žmogaus gyvenime yra įprasta.

„Minčių kova „verta ar never­ta“ tęsėsi mažiausiai metus, nes būti vieninteliam blaiviam draugų pilname kambaryje

man atrodė kaip neįveikiama maratono distancija“, – sako jis.

Pasak laikinosios Narko­ti­kų, tabako ir alkoholio kont­rolės departamento vadovės G. Belian, visiško psichotropinės medžiagos vartojimo atsisakymo proceso trukmė ir eiga priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo jo turimo noro priimti pokytį.

„Skirtingas emocijų bei kylančių ar esamų problemų suvokimas tiesiogiai veikia mūsų psichiką, todėl pasakyti, kaip seksis žmogui atsisakyti alkoholio, yra beveik neįmanoma. Vieniems tai padaryti pasiseka greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, norintieji bendruomeniškos pagalbos – įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją. Taip pat paslaugas norintiems gydyti alkoholio abstinenciją tei­kia ir Respublikinis priklauso­mybės ligų centras“, – teigia spe­­cialistė ir akcentuoja, jog pagalba visuomet suteikiama tiems, kas jos paprašo. 

Pajuto teigiamus sveikatos pokyčius

Alkoholio vartojimas, Pasau­linės sveikatos organizacijos duomenimis, gali tapti kepenų pažeidimų, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių, kasos ligų bei įvairių organų sistemų onkologinių susirgimų priežastimi. 

„Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 651 asmuo, 158 – dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Pastebima, kad nors 2022 m. bendras alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius sumažėjo, lyginant su 2021-aisiais – padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų alkoholiu (2021 m. – 165 atvejai, 2022 m. – 178)“, – vardija laikinoji departamento vadovė.

Sveikatos pokyčius sako pajutęs ir Trakuose užaugęs Au­gustinas, tik šie pokyčiai – teigiami.

„Bėgimas ir važiavimas dviračiu tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, be kurios šiandien būtų sunku save įsivaizduoti. Taip pat ir požiūris į fizinę, emocinę sveikatą bei jos puoselėjimą yra visai kitoks, nei prieš tai. Kiekvieną dieną jaustis vienodai gerai tapo vienu iš pagrindinių ma­no gyvenimo prioritetų“, – tikina vaikinas.

Statistiškai lietuviai vartoja mažiau alkoholio

Narkotikų, tabako ir alkoho­lio kontrolės departamento spe­cialistė akcentuoja, jog, nevartojant alkoholio, ne tik sumažėja rizika susirgti minėtomis ligomis, bet ir mažiau galimybių atsirasti smurtui šeimoje, gerėja miego kokybė, žmogaus emocinė bei psichologinė sveikata tampa geresnė – jis jaučiasi tvirtai savimi, gali puoselėti socialinius santykius su visuomene.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 m. atliktos gyventojų apklausos rezulta­tai rodo, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas Lie­tuvoje pastebimai mažėjo. 

„Tyrimo duomenimis, 62,8 proc. 15–64 m. amžiaus Lietu­vos gyventojų per paskutines 30 dienų buvo vartoję kokių nors alkoholinių gėrimų. Ly­ginant su ankstesniais tyrimais, šis rodiklis sumažėjo

nuo 67,1 proc. (2016 m.) iki 62,8 proc. (2021 m.). Da­liai gyventojų, kurie alkoholiu svaiginosi kartą per savaitę ar dažniau, toks įprotis sumažėjo nuo 33,3 proc. (2016 m.) iki 23,7 proc. (2021 m.). Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004-ųjų“, – gerėjančia padėtimi šalyje džiaugiasi ekspertė.