Krūties vėžys – baimė ir mitai gali kainuoti gyvybę

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo. Tai metas, kai visame pasaulyje primenama, kad krūties vėžys – ne nuosprendis, jei liga nustatoma laiku. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pabrėžia, kad profilaktinė patikra gali išgelbėti gyvybę, o reguliarus tikrinimasis yra svarbiausias žingsnis, užkertant kelią ligos progresavimui.

Statistika skelbia, jog Lietuvoje krūties vėžys išlieka dažniausia onkologinė moterų liga: kiekvienais metais nustatoma apie 1700 naujų atvejų, o pernai šalyje gyveno daugiau kaip 21 tūkst. moterų, turinčių šią diagnozę. Vis dar per daug nustatoma vėlyvos stadijos atvejų, todėl liga kasmet nusineša šimtus gyvybių. Vien praėjusiais metais dėl krūties vėžio netekome daugiau nei 500 moterų.

Statistika negailestinga – nustatyta, jog viena iš 10 moterų Lietuvoje serga/susirgs krūties vėžiu. Tačiau jei liga aptinkama ankstyvoje stadijoje, ji išgydoma. Tad atsakomybę už savo sveikatą turi prisiimti ir pačios moterys – nuo 45 iki 74 metų jos gali kas dvejus metus atlikti prevencines mamogramas, o šis tyrimas gali išgelbėti gyvybę.

„Krūties vėžys dažnai būna klastingas, nes ne visada pasireiškia aiškiais simptomais. Dažnai moterims, pastebėjusioms pakitimus, jau būna pažengusi ligos stadija, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir reikalauja kompleksinės terapijos. Tuo tarpu ankstyvosiose stadijose nustatytą ligą galima sėkmingai išgydyti, dažnai net be chemoterapijos, atliekant tik operaciją“, – pabrėžia Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro 1-o radiologijos skyriaus vedėja doc. dr. Raminta Lukšaitė-Lukštė

Lietuvoje nuo 2025 m. sausio 1 d. krūties vėžio prevencinė programa praplėsta – nemokamai tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 m., o ne nuo 50-ies, kaip iki šiol. Kartą per dvejus metus atliekama mamografija leidžia aptikti pakitimus dar tada, kai moteris nejaučia jokių simptomų.

„Tai labai svarbus pokytis, nes būtent 45–50 m. amžiaus grupėje pastebime augančią riziką. Ankstyvas nustatymas reiškia didesnę tikimybę pasveikti – net iki 95 proc. atvejų, kai liga diagnozuojama pirmajame etape. Vaisingo amžiaus moterims rekomenduojama krūtis apčiuopti kas mėnesį paskutinę mėnesinių dieną. Moterims, kurios neturi rizikos veiksnių, didinančių krūties vėžio tikimybę, tarptautinė Europos krūtų radiologų asociacija rekomenduoja atlikti krūtų ultragarsinį tyrimą kartą per metus/du nuo 40 m., o nuo 50 m. mamografijos tyrimą“, – primena Santaros klinikų gydytoja radiologė Indrė Lekienė.

Ji tikina, jog ultragarsinis krūtų tyrimas trunka apie 15-20 minučių ir nėra skausmingas. Tyrimo metu radus pakitimus, gydytojas dažnu atveju paskiria papildomą ištyrimą: biopsiją, jeigu įtariama, kad pakitimai gali būti piktybiniai, arba trumpalaikę kontrolę, jeigu nėra įtarimų, jog pakitimai gali būti piktybiniai. Pavyzdžiui, pirmą kartą aptikus nepiktybinį darinį krūtyje fibroadenomą, paskiriamas kontrolinis ultragarsinis tyrimas kas 6-9 mėn. iki 2 metų.

„Jeigu esate 45 m. ar vyresnė (iki 74 m.), kas dvejus metus jums priklauso nemokamas mamografijos tyrimas, dėl kurio galite kreiptis į savo šeimos gydytoją ar prevencinių programų koordinacinį centrą, kuris nukreips į sveikatos įstaigą, atliekančią prevencinės programos tyrimus. Jaunesnėms moterims, jeigu nėra jokių rizikos veiksnių, didinančių krūties vėžio išsivystymo tikimybę, prevenciniai krūtų tyrimai ligonių kasų nėra apmokami“, – aiškina I. Lekienė.

Medikės apgailestauja, jog dažnai moterys bijo dalyvauti prevencinėje programoje, kad neišgirstų onkologinę ligos diagnozės. Dalis jų baiminasi ir paties mamografijos tyrimo, nes šis gali sukelti skausmą.

„Šiais laikais tyrimai atliekami naujausia aparatūra, kuri naudoja mažiausią įmanomą kompresiją. Tikrai pasitaiko moterų, kurios ateina su didele skausmo baime, tačiau pačios nustemba, kaip sklandžiai gali praeiti tyrimas“, – nepasiduoti baimei ragina dr. R. Lukšaitė-Lukštė.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė sako, jog nuo šių metų pradžios išplėtus tikslinę amžiaus grupę, prie programos prisidėjo apie 150 tūkst. naujų dalyvių. Dabar nemokamai pasitikrinti pagal šią prevencinę programą kas dvejus metus gali apie 615 tūkst. mūsų šalies gyventojų.

„Nors programos finansavimui skirtos lėšos kasmet auga, daug moterų vis dar neskuba tikrintis – pernai mamografiją atliko kas trečia tikslinės grupės moteris. Vienos atidėlioja vizitus arba mano, kad tyrimai nėra būtini, kol nejaučia simptomų, trečios bijo rezultatų. Tačiau reguliariai pasitikrinti turi tapti kiekvienos moters įpročiu“, – pabrėžia J. Grigarienė.

Pasak ligonių kasos specialistės, daugeliu atvejų prevencinių patikrų metu nustatoma nepavojingų pakitimų. Pernai dėl krūties vėžio pasitikrino daugiau kaip 131 tūkst. moterų. Daugiau nei 60 tūkst. moterų mamogramų rezultatai buvo geri, maždaug 63 tūkst. moterų buvo nustatyta gerybinių pakitimų, beveik 5 tūkst. atvejų prireikė papildomo ištyrimo, siekiant patvirtinti arba atmesti diagnozę, o daugiau nei 200 moterų buvo diagnozuotas krūties vėžys.

Jurgita ŠAPĖNAITĖ