Rajono ūkininkai javus keičia į uogininkystę

Nors Lietuvos ūkiuose užaugintų vaisių ir uogų maž­meninėje prekyboje daugėja, įvairesnis tapo jų asor­timentas, vis dėlto turguose bei turgeliuose ant pre­kystalių dominuoja produkcija, atvežta daugiausia iš Lenkijos, Ispanijos, Vengrijos, o kai kuriuose regio­nuose - ir iš Latvijos. Šalys, į kurias eksportuojamos lie­tuviškos šilauogės, braškės, serbentai ar obuoliai, perdirbus juos į sultis ar kitus produktus, į Lietuvą su­grįžta kaip aukštos pridėtinės vertės produkcija.

Šį sezoną juodųjų serbentų derlius mažas

Pagal statistiką, Lietuvoje daugiausiai auginama juodųjų serbentų, paskui – braškių, toliau – šilauogių, aviečių bei kitų uogų. Pagal juodųjų serbentų plotus Europoje užimame ant­rąją vietą po Lenkijos. Tačiau serbentynas serbentynui nelygus, vertinant pagal skinamų uogų kiekį.  Lenkijoje jų derlius yra nepalyginamai didesnis nei išaugintas Lietuvos ūkiuose. Priežastis paprasta: Lietuvos ūkiai labiau orientuojasi į ekologinius, Lenkijo­je –  į pramoninius.

Keliuose plotuose savo uogynus puoselėja Burkėnų kaimo ūkininkas Vytautas Šacauskas. Jo, kaip ir daugumos tuo besiverčiančiųjų, serbentynai yra ekologiški.

Burkėnuose derlius jau nuskintas. Praėjusią savaitę Vytautas ir Loreta Šacauskai skynė uogas Kreivių kaime esančiuose uogienojuose. Nuvažiavę tikėjomės rasti pulką uogautojų, bet išvydome tiktai traktorių vairuojantį Vytautą, o prie skynimo mašinos triūsė žmona Loreta su dukra Laura. Anot šeimininkų, šiųmetis derlius nuvylė.

„Per patį žydėjimą iškrito sniegas, žiedai nušalo. Pirmieji besiskleidžiantys lapeliai neapsaugojo žiedynų nuo apledėjimo. Jei ir užsimezgė uogos, tai tik krūmų viduryje ir apačioje, kur jų ir šiaip būna mažiausiai. Mūsų ūkis yra ekologinis, tad ypatingų derlių gauti neįmanoma. Tačiau šiųmetis gal dukart mažesnis už pernykštį“, - pasakojo V. Šacauskas.

Kadangi uogų neužauginama labai daug, visas jas ūkininkai išveža į turgus, kur už kilogramą gauna vidutiniškai po eurą.

Visa viltis – rudeninis aviečių derlius

Šacauskai nė kiek nesigaili išnaikinę kelis hektarus avietynų.

„Reikėjo keisti atramas, atnaujinti uogynus. Avietės – reiklios investicijoms, darbui, jų realizavimo laikas labai trumpas,“ – sakė V. Šacauskas.

Kiekvieną vasarą Šilalės tur­gelyje aviečių siūlydavo po keletą augintojų. Ir pernai, ir anksčiau šios saldžios uogos būdavo raudonos net iki juodumo, dydžio sulig nykščiu. Šią vasarą vietos ūkininkų, prekiaujančių Šilalės turgelyje savo išaugintu derliumi, gretos išretėjo, o uogos – daug prastesnės. Visa viltis – rudeninių veislių derlius, mat auginantieji tokias avietes teigia, jog užmegztų uogų netrūksta, o vasara esanti palanki joms užderėti – nestinga drėg­mės, šilumos irgi pakanka.

Šiomis dienomis kilogramas aviečių kainuoja 3 Eur.

Braškes auginti taip pat reikia mokėti 

Naujojo Obelyno kaime ūkininkaujanti Onutė Sungailienė augina šilauoges ir braškes. Kol pirmosios dėl vėlyvo pavasario dar sirpsta, braškių skynimas jau beveik baigiasi. Uogos - vienodo dydžio, gal 4-5 centimetrų skersmens. Tokių  Šilalės turgelyje vargu ar rasi. Joms neprilygsta net atvežtinės.

„Pirmosios uogos buvo dar didesnės, o dabar jau smulkesnės“, - šyptelėjo matydama mūsų nustebimą Onutė, baigusi kalbėtis su pirkėja, kuri uogų pirkti atvažiavo iš Rietavo ir sakė pati norinti jų užsiauginti. Ūkininkė patarimų negailėjo. Anot O. Sungailienės, prieš pasirenkant, ką auginsi, pirmiausia reikia ištirti dirvožemį. Pagal jo sudėtį specialistai patars, kokios uogos geriausiai derės. Toliau seka sodinimo technologijos ypatumai, kurių, pasak Onutės, būtina laikytis.

„Ištyrę dirvožemį, užsėjame javais humuso kiekiui padidinti, po to paliekame pūdymą, išnaikiname piktžoles. Daigų savo braškyne neauginu, perku iš Olandijos (šilauoges – iš Lenkijos). Taip bent vienerius metus esu rami, jog braškyno neužpuls ligos. Svarbu laiku ir tinkamomis trąšomis patręšti, palaistyti. Uogų sirpimas priklauso nuo saulės ir šilumos. Šiemet braškės prisirpo bene savaite ar dviem vėliau. Derliui įtakos turėjo ir birželio pradžios naktinės šalnos. Aišku, daigams reikia kokybiškos plėvelės, kurios jau gamina ir Lietuvos įmonės. Braškynas derlus būna 2-3 metus“, - pasakojo O. Sungailienė.

Sungailai transportavimui atsparių, pramoniniam perdirbimui skirtų braškių neaugina, uogos iškeliauja į pajūrio turgus, didžiąją dalį jų nuperka prekiautojai.

Šiuo metų Šilalės turgelyje lietuviškų braškių kilogramas kainuoja 2,5-3 Eur. 

Vladas Letukas: šilauogės dar neturi konkurencijos 

Vienas stambiausių Lietuvos šilauogių augintojų V. Letukas iš Biržų Lauko teigia dar nė karto nepasigailėjęs įveisęs šilauogių plantacijas, kurios jau nebetelpa 4 hektarų plote. Tiesa, ūkininkavimo pradžioje Vladas ir Genovaitė Letukai pradėjo nuo aviečių ir tikėjo gera jų perspektyva. Bet šie uogynai Letukų ūkyje ilgai neišsilaikė,  pirmiausia - dėl trumpo šviežių uogų realizavimo laiko.

„Nuskintas šilauoges kambario temperatūroje galima laikyti bent 6 paras“, - pagrindinį jų privalumą įvardija uogininkas.

Beje, pokalbį Vladas pradėjo nuo gerų žodžių „Šilalės artojui“.

„Lietuvos komercinės televizijos geriausią laiką skiria laidoms apie girtuoklius, apsileidėlius ir mušeikas. O rajono laikraštis kaskart mūsų kaimuose randa darbščių, tvarkingų, siekiančių prasigyventi, besirūpinančių savo vaikais šeimų. Tokios publikacijos yra pavyzdys, kaip galima sukurti sau geresnį gyvenimą. Paskaitai „Šilalės artoją“ ir sužinai, jog štai kažkuriame kaimelyje kokio nors kaimiško verslo ėmėsi jauna šeima, kaip prie pensijos iš nedidelio uogyno eurą kitą prisiduria senjoras“, - kalbėjo Vladas.

V. Letukas augina ke­­lių veislių šila­uo­ges, jas renkasi pa­gal uogų sunokimo lai­ką, kad skynimo darbai  išsidėstytų nuo liepos vidurio iki rugsėjo. Pradžioje sodinukus pirkęs iš sertifikuotų užsienio uogynų, pastaruoju metu ūkininkas jau pats juos pardavinėja. Jo ūkyje bene trejus metus mokslininkai atliko tiriamuosius darbus. Nešykšti V. Letukas patarimų ir pradedantiesiems šilauogių augintojams, mat kol kas Lietuvoje jų nepriauginama tiek, kad jos patenkintų paklausą.

„Šia vasara nesiskundžiu. Pavasaris buvo šaltokas, todėl vėlavo žydėjimas, o dėl to vėliau prinoko ir uogos. Su gamta nepasigalynėsi. Mes bijome šiltos žiemos, šalto pavasario, vasaros krušos ir sauso rudens. Žinoma, šilauogyną įveisti kainuoja bran­giai - būtina įrengti laistymo sistemą. Šilauogės mėgsta itin rūgštų dirvožemį, tad teko pirkti tūkstančius tonų rūgščių durpių. Net vienerių metų sodinukui reikia mažiausiai 60 cm gylio ir tokio pat pločio duobės, kitaip, pasiekusios kietesnį gruntą, šaknys nebesiplės, nustos augti. Tręšiu minimaliai ir retai. Užtat esu ramus, kad bent 25 metus nieko keisti nereikės“, - apie savo verslą kalbėjo V. Letukas.

Šilalės turgelyje tre­čiadienį šilauogių kilogramas kainavo 6 Eur.

Jau atsiranda ir šaltalankių

Šiuo metu Lietuvoje auginama arti 3 tūkst. ha šaltalankių. Tačiau konkurencijos tarp šių vertingų aliejinių uogų augintojų beveik nėra, nes jų poreikis – labai didelis.

1,8 ha uogynų plan­ta­ciją turi Pajū­rio se­niūnijoje įsikūrusio Virgi­li­jaus Žygaičio šeima. Jos kol kas neaplankėme. Derlius nuimamas rudeniop, tada ir pasidomėsime, kaip Rauško kaimo žemėse įsitvirtina šie uogakrūmiai.

Aldona BIELICIENĖ

Justo AMBROZOS nuotr.