Melioracija – vienas iš valstybės prioritetų

Melioracija – viena aktualiausių temų mūsų šalies žem­dirbiams. Pagrindinė žemės ūkio gamyba vyksta melioruotoje žemėje ir jos efektyvumą lemia sureguliuotas dir­vos vandens režimas – drenažas. Bendras sausinamas žemės plotas Lietuvoje siekia apie 3 mln. hektarų. Melio­ruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km įvairios paskirties griovių, per 1,6 mln. km drenažo linijų, 68,14 tūkst. hid­rotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, 492,6 km apsauginių pylimų, per 16 tūkst. km kelių, 358 tvenkiniai. 

„Šio milžiniško turto vertė viršija 2 mlrd. eurų. Drenažas ir kiti melioracijos statiniai žemės ūkiui tarnauja beveik 50 metų, o šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau nei 70 proc. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su įvairiais nesklandumais, tad investicijos į melio­racijos sistemą yra būtinos. Žemės ūkio ministro And­riaus Palionio nuomone, melioracijos grioviai yra valstybės turtas ir ji privalo juo pasirūpinti. 

„Valstybės tikslas yra sutvarkyti melioracijos griovius, inžinerinius įrenginius bei perduoti dalį turto žemių savininkams. Žemių savininkai ne­turi atsakyti už turtą, kurio valstybė šitiek metų neprižiūrėjo. Tik tuomet, kai valstybė sutvarkys melioracijos griovius bei įrenginius, bus galima perduoti juos žemių savininkams ir reikalauti prižiūrėti“, – sako žemės ūkio minist­ras.

Melioracijos finansavimas išaugo

Daugelį metų iš valstybės biudžeto valstybei priklausan­čių melioracijos statinių rekonstravimo darbams lėšų ne­buvo skiriama iš viso. Pastaraisiais metais sausinimo sistemoms įrengti bei rekonst­ruoti skiriama vis daugiau lėšų: 2019 m. – beveik 52 mln. Eur, šiemet – 47,123 mln. Eur, dar 17 mln. Eur planuoja skirti Aplinkos bei Finansų ministerijos. Šiais metais melioracijai numatyta suma – daugiau nei 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25-erius metus.

Taigi šiemet melioracijai 19,169 mln. Eur atiteko iš valstybės biudžeto, iš valstybės investicijų programos lė­­šų – daugiau kaip 11 mln. Eur,  iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos – 14,132 mln. Eur, iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo Lietuvai skirta daugiau kaip 3 mln. Eur (2019 m. – 13,74 mln. Eur.) dotacija valstybei nuosavybės teise priklausančiai pažeistai melioracijos 

infrastruktūrai atkurti, organizuojant melio­racijos sistemų bei statinių remonto ir (ar) rekonst­ravimo darbus bei prevencinėms priemonėms taikyti savi­valdybėse, kuriose 2017 m. nuo ilgalaikių liūčių nukentėjo pasėlių plotai.

Svarstant 2020 m. biudžetą, žemės ūkio ministrui A. Palioniui pavyko išsiderėti papildomus 8,2 mln. Eur melioracijos inžinerinių statinių rekonst­ra­vimo darbams finansuoti. Žemės ūkio ministerija ilgai svars­tė, ar dalinti, kaip kažkada anks­čiau, kiekvienai savivaldybei po truputį, ar imti ir tvarkyti melioracijos sistemas iš esmės.

„Kadangi Lietuvoje turime ke­turių upių baseinus, pasitarę su melioratoriais, atrankos kriterijumi pasirinkome didžiausią Nemuno baseiną, kuris yra ir problemiškiausia vieta, patenkanti į didžiausių pot­vynių rizikos grėsmės žemėlapį. Darbus pradėsime Šilutės, Pagėgių, Jurbarko ir Tauragės rajonų savivaldybėse. Mums teks daug bendradarbiauti ir su Ap­linkos ministerija, nes darbai apims ne tik melioracijos griovius, bet ir sureguliuotus upelius. Miškuose yra daug kanalų, reikia derinti su miškininkystės specialistais, kadangi tai jau ne priežiūros darbai, o rekonst­rukcija. Jeigu derinimo darbai su suinteresuotomis institucijomis užtruks, iškils rizika dėl pinigų panaudojimo 2020 m., nes valstybės biudžeto lėšos į kitus metus neperkeliamos. Tikimės, kad visi darbai bus atlikti laiku“, – sako žemės ūkio ministras. 

Siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasek­mes žemės ūkiui, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) bei priežiūrai papildomai skirta 7,5 mln. Eur. 

Ateities ekonomikos DNR

Šiuo metu rengiama Ateities ekonomikos DNR plano įgyven­dinimo koncepcija Reguliuoja­masis drenažas: melioracijos infrastruktūros rekonst­ravimas ir išmaniosios melio­racijos pritaikymas sausringiems perio­dams (dotacijos valstybės ir privačių sklypų savininkams). Šitai priemonei skirta 10 mln. Eur. Šio veiksmo tikslas – stip­rinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą. Pasklidoji že­mės ūkio tarša – intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei. Teršalų pašalinimas iš paviršinių vandens telkinių – daug kainuojančios priemonės, efektyviau yra teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Ūkine prasme patraukliausia priemonė – reguliuojamojo drenažo įrengimas. Pavyko susitarti su Aplinkos ministerija skirti 7 mln. Eur iš klimato kaitos fondo programos, kad nuo šių metų  būtų remiama išmanioji melioracijos sistema – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose“, – sako ministras. 

Tokiu būdu žemės ūkis labiau prisidėtų prie klimato kaitos – su vandeniu nenuplauk­tų trąšos ir sausros metu ilgiau išsilaikytų drėgmė, didėtų žemės ūkio augalų derlingumas. Planuojama šias sistemas diegti sutvarkytuose grioviuose. Darbus numatoma atlikti 2021 m.