„Vitaminų ūkis“ orientuojasi į didelį asortimentą

Anykščių rajono ūkininkai Rūta ir Rolandas Lančickai „Vitaminų ūkį“ pradėjo kurti prieš aštuonerius metus. Rūtos mamos dovanotoje žemėje jie augina šilauoges, ger­vuoges, avietes, trešnes, slyvas, vyšnias bei kitokias uogas. Orientuojasi į didelį asor­timentą, nes kasmet gamtos sąlygos yra labai permainingos. Tad jei vienoms uogoms orai nėra palankūs, uždera kitos. 

Nuo darbo paieškos – prie ūkininkavimo

2013 m. baigęs ekologijos ir aplinkotyros studijas Šiaulių universitete, R. Lančickas sugrįžo į gimtinę. 

„Tuomet Anykščiuose buvo ganėtinai sunku gauti darbą, tad pradėjau domėtis uogininkyste. „Ant bangos“ buvo šilauogės. Tada jos dar nebuvo dažnos ant vartotojų stalo, o jų auginimas atrodė gana patraukliai ir egzotiškai. Šia idėja pasidalijau su tėvais. Jie tam pritarė, o žmonos mama ir savo žemę padovanojo. Mat atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Rūtos močiutė buvo gavusi tris hektarus žemės, ją perpus padalijo abiem savo vaikams. Tad žmonos mamos dalyje ir kuriame savo ūkį. Tėvai padėjo įsigyti ir pirmuosius šilauogių krūmelius. Tada nusipirkome šimtą sodinukų“, – apie ūkininkavimo pradžią pasakoja Rolandas ir priduria, jog nors jis užaugo Anykščiuose, vaikystė bei paauglystė prabėgo, dirbant ūkiškus darbus:  „Močiutė net dalgiu pjauti išmokė. Visai neseniai, kai per vieną renginį sušneko, kad jaunimas nebežino, kas yra dalgis, sakau: duokite man. Pasipusčiau ir išpjoviau pradalgę“.

Ūkį modernizavo pasinaudodamas parama

2014-aisiais Lančickai įregistravo ūkį. Uogyną papildė gervuogėmis, trešnėmis, avietėmis, vyšniomis, slyvomis. Šiais metais atnaujino ir dalį šilauogyno. 

„Dalį anuomet pasodintų ir nelabai derlingų krūmų teko keisti. Tada, kai pirkome sodinukus, dar trūko informacijos apie šilauogių veis­les. Ir veislių tiek nebuvo, kiek dabar. Be to, anuometinės veislės mūsų klimato sąlygoms nelabai buvo pritaikytos. O, pasirodo, jei viena puikiai auga Že­mai­tijoje ar Dzūkijoje, nereiškia, kad jai bus tinkama Aukš­taitijos žemė bei klimatas“, – pastebėjimais dalijasi Ro­lan­das. 

Šiuo metu Lančickų uogy­nai užima apie 1,2 hektaro.

„Per­nai apsisprendžiau kreip­­tis paramos ūkiui moder­­nizuoti. Nors pažįstami man patarė naudotis konsultantų paslaugomis, nutariau pats pildyti paraišką. Išsikėliau sau iššūkį: jeigu jie gali surašyti, negi aš negaliu? Juk apie savo ūkį išmanau tikrai geriau už pačius profesionaliausius konsultantus. Žinau, ko jam reikia, kokius tikslus puoselėju. Tad ėmiausi darbo. Išsiaiškinau, jog man geriausiai tinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. prog­ramos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“. Išstudijavau įstatymus, paramos teikimo taisyk­les, pasikonsultavau su paramą gavusiais ūkininkais ir užpildžiau paraišką. Po kurio laiko sužinojau, kad man skiriama parama. 

Ūkiui modernizuoti gavau beveik 15 tūkst. eurų. Pa­si­nau­dodamas ja, nusipirkau traktoriuką, žoliapjovę, frezą, uogų vėsinimo ir sodo priežiūros įrangą. Technika labai paspartina darbus. Ypač šiemet, kai žolei augti ir drėgmės, ir šilumos buvo užtektinai. Vėsinimo įranga prailgina uogų realizavimo laiką. Jos neturint, kad ir kaip sparčiai suktumeisi, dalies derliaus netenki. Šviežios uogos, ypač avietės, labai greitai praranda savo išvaizdą. Jos sukrinta, išskiria sultis. Visuomet klientus perspėju, jog avietės nemėgsta laukti, kol bus suvalgytos ar paruoštos žiemai. Būna atvejų, kai žmogus nusiperka uogų, parsivežęs palieka per naktį mašinoje, o rytą pamatęs apgedusias puola priekaištauti. Kiekvienam savo pirkėjui paaiškinu: jei iškart neturi laiko jų sutvarkyti, geriau nepirk“, – pasakoja ūkininkas.

Uogyne dirba tik šeima

„Kadangi „Vitaminų ūkis“ yra šeimos ūkis, jame visa šeima ir dirbame. Žmonių nesamdome nei uogynams prižiūrėti, nei uogoms skinti, nei joms realizuoti. Viską darome patys. Pirmiausia – taip yra patikimiau. Pavyzdžiui, reikia mokėti atpažinti prisirpusias šilauoges. Jeigu uoga mėlyna, dar nereiškia, jog išsirpusi. Nemokėdamas atskirti, žmogus priskina neišsirpusių uogų, o paskui girdime priekaištų, kad jos per rūgščios. 

Ir derlių patogiau patiems realizuoti. Dalį parduodame pasinaudodami internetu. Su­ren­kame užsakymus ir nuvežame į namus. Šiek tiek šviežių uogų parduodame kavinėms bei restoranams. Pernai uogas pradėjome tiekti vaikų darželiams, prisiimdami labai didelę atsakomybę, skatinančią ypač pasitempti dėl uogų kokybės. Mūsų vizija – plėtoti tausojantį ūkininkavimą“, – patirtimi dalijasi Rolandas.

Ir nors „Vitaminų ūkis“ nėra sertifikuotas kaip ekologinis, tačiau, jo savininko teigimu, chemikalų uogynų priežiūrai jie nenaudoja. 

„Žinoma, dėl to paprastai der­lius būna mažesnis, bet man svarbu, jog tiek aš, tiek ma­no klientai valgytų be chemi­kalų užaugintas uogas“, – pa­brė­žia Rolandas. 

Derlingumui didinti ūkininkas ieško kitų būdų. 

„Prieš dvidešimt metų niekas nė negalvojo apie laistymo sistemų uogynuose įrengimą ar plėvelių tiesimą, o dabar be viso to uogininkystės ūkis nebeįsivaizduojamas. Ir savo šilauogyne esu įsirengęs laistymo sistemą. Visus darbus paspartina moderni technika bei įranga. Per pastaruosius metus labai stipriai pasikeitė žmonių požiūris į ūkininkavimą“, – pokyčius apibūdina R. Lan­čickas.

Pasak pašnekovo, modernė­jantis ūkininkavimas padeda ūkio darbus suderinti su darbu valstybės tarnyboje. Ro­lan­das dirba Anykščių rajono savivaldybės Andrioniškio seniūnijos seniūnu, Rūta – Ute­nos apy­linkės teismo Anykš­čių rūmuose.