Gauti paramą pagal Kaimo plėtros programą šiemet bus lengviau

Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Lietuvos kaimo plėtros Programų valdymo komiteto posėdyje patobulintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonių įgyvendinimo taisyklės, siekiant sėk­min­gesnio KPP įgyvendinimo.

Daugiau lygybės tarp smulkių ūkių

Viena populiariausių KPP priemonių yra „Ūkio ir verslo plėtra“ bei jos veiklos sritis „Pa­rama smulkiesiems ūkiams“. 

Įdomu tai, kad į „Pa­ramą smulkiesiems ūkiams“ pieno ūkiai pretenduoti galėdavo atskiru šaukimu nei visi kiti pareiškėjai. Prie­žastis – skirtingi vertinimo kriterijai. Siekiant išvengti diskriminacijos, šiemet visi pareiškėjai į minėtą paramą galės pretenduoti vienu metu. Tiesa, pieninės galvi­ji­­-

nin­kystės paraiškoms nuspręsta sudaryti atskirą lėšų krepšelį, atsižvelgiant į sekto­riaus specifiškumą, ir taikyti atski­rus atrankos kriterijus, suda­rant atskirą paraiškų pir­­mu­mo eilę. Tačiau minimalus 25 atrankos balų skaičius ga­lios visiems be išimties pareiškėjams.

Deklaruojantiems pasėlius – mažiau įsipareigojimų 

Ūkininkai, gaunantys para­mą pagal KPP priemonę „Ag­rarinė aplinkosauga ir klimatas“, anksčiau prisiimdavo įsipareigojimus 5, 6 ar net 7 metams. 2021-aisiais paramą ga­vę ūkininkai galės atsipūsti, nes naujų įsipareigojimų reikės laikytis tik 3 metus. 

Tai gera žinia ne tik ūkinin­kams, bet ir Žemės ūkio ir kaimo verslo centrui bei Na­cio­nalinei mokėjimo agentūrai, nes prognozuojama, jog dėl su­trumpėjusio įsipareigojimų lai­­kotarpio sumažės administ­ra­cinė našta. 

Ilginamas pereinamasis laikotarpis ūkininkaujantiems nepalankiose vietovėse

2018 m., iš naujo apibrėžus vietoves su didelėmis gamtinėmis kliūtimis, kai kurios teritorijos neteko mažiau palankių ūkininkauti vietovių statuso. Pereinamojo laikotarpio išmokos ūkininkaujantiems buvusiose mažiau tokiai veiklai palankiose vietovėse turėjo būti mokamos iki 2020 m. 

Atsižvelgiant į ūkininkų bei socialinių partnerių susirū­pi­­­ni­mą, pereinamąjį lai­ko­tar­­pį nuspręsta pratęsti dar vie­niems metams. Todėl 2021-ai­siais ūki­ninkams, kurių plotai neteko nepalankių ūki­ninkauti vietovių statuso, bus mokama minimali 25 eurų už hektarą metinė kompensacinė išmoka.

Didinamas maksimalus neapartas ražienų plotas

Remiantis KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ražienų laukai per žiemą“ taisyklėmis, maksimalus neapartas ražienų plotas, už kurį pareiškėjai galėjo gauti paramą, buvo 30 ha. At­sižvelgiant į veiklos srities ap­l­in­kosauginę vertę bei kasmet didėjančius ražienų per žiemą plotus, nuspręsta didinti didžiausią neapartą ražienų plo­tą, už kurį skiriama parama, da­lyvaujant veikloje. Šis plotas bus ne didesnis kaip 50 ha.

Ražienų palikimas per žiemą sumažina vėjo bei vandens suke­liamos erozijos pavojų, taigi apsaugomas dirvožemis ir ma­ži­namas paviršinių vandens tel­kinių ekosistemos kitimas. Ra­­žienos yra vertingas žiemos maisto šaltinis laukiniams paukš­čiams, renkantiems išbirusius grūdus bei piktžolių sėk­las. 

Apsisaugoti nuo vilkų galės daugiau ūkininkų

Iki šiol į paramą pagal KPP programos „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Pre­­vencinių priemonių taikymas prieš vilkų ūkiniams gyvūnams daromą žalą“ pretenduo­ti galėjo fiziniai bei juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, teisėtais pag­rin­dais valdantys žemės skly­pus, kuriuose ketinama įrengti apsaugos nuo vilkų prie­mones, ir turintys galvijų iki dvejų metų amžiaus. 

Išsiaiškinus, jog, laikant mėsinius galvijus, karvių žindenių laikymas su veršeliais 6 mėnesius yra labai svarbus, nuspręsta patikslinti veik­los srities taisykles. Todėl nuo šiol už paramos, skirtos prevencinėms priemonėms nuo vilkų, lėšas bus galima įrengti tokius aptvarus, kurie apsaugos nuo vilkų ir bus tinkami laikyti mėsines karves žindenes su veršeliais. Svarbu paminėti, kad patvirtintiems paramos gavėjams elektrinių aptvarų įsigijimo išlaidos kompensuojamos 100 proc. Vienam paramos gavėjui skiriama iki 5 tūkst. Eur.

Parama skiriama tik tose savivaldybėse sklypus valdan­tiems pareiškėjams, kuriose žalos atvejų nustatyta ne mažiau kaip 5 kartus per paskutinius penkerius metus. Šiuo metu į šį sąrašą patenka net 43 savivaldybės.