Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griež­tesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplin­kosaugos būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) numatytose bei savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose (ekoschemos) bus atlyginta papildomai. 

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai 

Nors 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu nebelieka žalinimo išmokų, yra sukurta vi­siškai nauja Bendrosios že­mės ūkio politikos „žalioji ar­chitektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos, ap­imančios visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariama že­mė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai) ir gyvūnų gerovę. Yra numatyta 10 ekoschemų: kompleksinė eko­schema; veiklos ariamojoje že­mėje; sodų bei uogynų tvar­kymas gamtai palankiu būdu; tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa; ariamųjų durpžemių keitimas pievomis; eroduotos žemės keitimas pievomis; kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros siste­ma; ekstensyvus šlapynių tvar­kymas; perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo; gyvūnų gerovė; ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai). 

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkančius minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudoji­mo, gyvūnų gerovės ar kitus pri­valomus reikalavimus“, – sako Že­mės ūkio ministerijos (ŽŪM)

Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamen­to patarėjas Dainius Stra­vins­kas. 

Ekoschemoms numatyta kas­met skirti 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. 

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema 

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. 

Ši eko­schema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veik­las.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.

Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. 

„Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip keturių augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas). Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų da­lis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto. Pareiš­kė­jui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą ket­verių metų įsipareigojimo laiko­tarpį. Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha“, – akcentuoja D. Stra­vinskas. 

Per įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas.  

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatina auginti dirvožemio kokybei išsaugoti svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasė­lius per žiemą, daugiametes ankš­tines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, var­pinius javus ar šių grupių augalų mišinius, juos reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. 

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinio augalo derliaus nuėmimo. 

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d.

Sėjant žolinius augalus, juos būtina nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių bei organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir sertifikuota sėkla atnaujinantys bei persėjantys pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklai gaminti. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėn. iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – vieneri metai.

Išmoka už veiklą „Neari­mi­nės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veik­lai skiriamas plotas – 1 ha. Konkretus neariminio žemės dirbi­mo būdas nereglamentuoja­mas (pvz., gali būti taiko­ma tie­sio­ginė sėja į neįdirbtą dirvą, sek­lusis dirvos skutimas, juosti­nis žemės dirbimas ir kt.). Ne­nustatytas ir dirvos įdirbimo gy­lis, tačiau pagrindinė sąlyga –­ dirbamuose laukuose taikyti žemės įdirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Šiuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jaut­riausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išsamiau susipažinti su Lie­tuvos žemės ūkio ir kaimo plėt­ros 2023–2027 m. strateginiu planu galite https://zum.lrv.lt/lt/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1/pagal-ek-pastabas-atnaujintas-strateginis-plano-projektas-2022-m).

(Tęsinys kitame numeryje)