Keturkojis – ne užgaida, o šeimos narys

Naminiai gyvūnėliai mūsų namuose užima reikšmingą vietą, o neretai keturkojai draugai sukelia džiaugsmą vos vienu uodegos mostu. Sakoma, jog šuniukai neturi gėdos jausmo, tačiau šunelio elgesys, gavus pylos už išdraskytą pagalvę, katino miauksėjimas į sieną ar kojų kandžiojimas praeinant rodo, kad jiems, kaip ir žmonėms, reikia dėmesio. 

Žemės ūkio duomenų cent­ro duomenimis, Šilalėje 2024 m. oficialiai įregist­ruota 491 katė ir 2536 šunys – gerokai mažiau, nei iš tikro šių augintinių yra rajone. Kadangi nuo 2021 m. gegužės 1 d. ženklinti naminius augintinius yra privaloma, veterinarijos spe­cialistai nėra užtik­rinti, ar tie, kurie nėra apskaitoje, yra tinkamai prižiūrimi.

„Pernai iš viso Lietuvoje bu­vo patikrinti 442 veisėjai tiek planine tvarka, tiek pagal gautus pranešimus. Ir net 84 proc. visų nustatytų pažeidimų buvo dėl augintinių ženklinimo ar pavėluoto registravimo Gyvūnų augintinių registre“, – situaciją komentuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). 

Nesvarbu, gyvūnėlis gauruotas kaip šepetys ar plikas kaip persikas, kiekvienas reikalauja ne tik paglostymo ir maisto, bet ir ypatingos priežiūros. Tačiau situacija gyvūnų prieglaudose liudija, jog kol kas visuomenės atsakingumo dar stinga. Daugelis kaimo vietovėse gyvenančių kačių, o neretai ir šunų vaikšto palaidi. Nors gyvūnams tokia laisvė galbūt ir patinka, tačiau tai neatleidžia nuo atsakomybės jų šeimininkų. Specialistai įspėja, jog pirmiausia reikia pasirūpinti juos kastruoti ar sterilizuoti, nes nevaldomas prieaugis kelia nemažai problemų: mažų kačiukų ir šunelių greitai neišdalinsi, taip pildosi prieglaudos, o blogiausiu atveju susiduriame su žiauraus elgesio gyvūnų atžvilgiu protrūkiais. 

„Tenka pripažinti, kad kasmet atvedamų jauniklių skaičius yra gerokai didesnis, negu atsiranda žmonių, norinčių ir galinčių juos auginti. Dėl to tūkstančiai sveikų gyvūnų yra sunaikinami arba tiesiog išmetami valkatauti. Todėl kastravus ar sterilizavus gyvūną, prisidedama prie beglobių šunų ir kačių skaičiaus mažinimo. Šios procedūros yra vienas paprasčiausių ir saugiausių būdų išvengti naminio augintinio sveikatos problemų“, – teigia gyvūnų gerovės iniciatyvos veterinarijos gydytojas Saulius Laurusevičius. 

Manančius, jog kast­racija ar sterili­za­cija gali paveikti gyvūno elgesį neigiamai, galima nuraminti – Italijos mokslininkai Simona Cafazzo, Roberto Bonanni ir Eugenia Natoli, tirdami lauke gyvenančias kates, padarė išvadą, jog sterilizuotos jos tampa mažiau agresyvios ir rečiau žymi teritoriją. Panašūs tyrimai yra atlikti ir su šunimis.

Kita vertus, nors ir gali atrodyti, kad gyvūnai, kurie patenka į prieglaudas, yra išgelbėti, deja, realybė yra liūdnesnė. Išteklių trūkumas – viena didžiausių bėdų, su kuriomis jos susiduria, todėl nereti atvejai, kai šiose įstaigose pažeidinėjami įstatymai ir tvarka. 

„Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 86 oficialiai registruoti gyvūnų globėjai – tiek įstaigos, tiek gyventojai. Šiemet jų patikrinta daugiau nei pusė, deja, nustatyta nemažai trūkumų – net 41 proc. prieglaudų yra perpildytos, tačiau į kai kurias vis tiek gabenami gyvūnai iš trečiųjų šalių. Daugiau kaip penktadalyje gyvūnų globos įstaigų nustatyta gyvūnų ženklinimo bei registravimo pažeidimų, taip pat fiksuoti vakcinavimo pažeidimai, dalis prieglaudų nesilaikė bendrųjų gyvūnų priežiūros reikalavimų, kai kuriose naudoti pasibaigusio galiojimo vaistai ar pašarai ir pan.“, – pasakoja VMVT atstovai.

Veterinarijos specialistai primena, jog tiek lauke, tiek viduje laikomus naminius augintinius privaloma skiepyti. Pasak veterinarijos klinikų tinklo „8 drambliai“ specialistų, kates privalu skiepyti tik nuo pasiut­ligės, tačiau tokios ligos kaip virusinis rinotracheitas, kalicivirozė ir kačių maras yra itin pavojingos miauklėms, todėl verta jas nuo šių ligų paskiepyti kombinuota vakcina. 

„Pagrindiniai skiepai turi bū­ti kartojami, kai augintinis yra nuo 12 iki 16 savaičių. Po to skiepus reikia reguliariai kartoti praėjus metams po ant­ro­sios injekcijos ir kas metus po to“, – nurodo kačių ir šunų maisto įmonė „Royal Canin“.

Šunims rekomenduojamas pagrindinis privalomas skiepas nuo pasiutligės, taip pat nuo maro ir parvoviruso. 

„Šunų parvovirusas – virusinė liga, itin lengvai užkrečiama, todėl dažnai vadinama šunų giltine. Ji gali būti mirtina ir yra ypač pavojinga jauniems šuniukams. Liga yra platinama per sergančio gyvūno išmatas. Pagrindiniai parvoviruso simptomai yra karščiavimas, vėmimas, viduriavimas, dehid­ratacija, didelis svorio netekimas, mieguistumas. Kadangi dėl šios ligos augintinis gali žūti, skiepai nuo jos yra privalomi“, – įspėja klinikų tinklas „8 drambliai“. 

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos sako, jog privalomas gyvūnų ženklinimas yra geriausias būdas, norint sudrausminti neatsakingus augintojus, nes dabar dažnai nėra galimybių nustatyti, kam priklauso nuskriaustas ar pavojingas gyvūnas. Taip pat privalomas augintinių ženklinimas bei registravimas gali padėti apsaugoti visuomenę ir kitus gyvūnus nuo pasiutligės, nes registre nurodomi gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys, savininkas turi visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino ir kt. Be to, tai, ko gero, yra viena iš  efektyviausių priemonių mažinti beglobių gyvūnų skaičių.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ro duomenimis, Lietuvoje iš viso galėtų būti daugiau nei 0,5 mln. šunų ir apie 600 tūkst. kačių. 

Emilija GEDGAUDAITĖ

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto lietuvių filologijos ir reklamos specialybės 4 kurso studentė, 

„Šilalės artojo“ praktikantė

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 27