Nuo didelių pokylių – į gamtos patirtis ir lėtesnį poilsį

Pastaraisiais metais kaimo turizmo verslas Šilalės rajone po truputį keičia kryptį. Nors jis vis dar neatsiejamas nuo šeimos švenčių, draugų susibūrimų ir įmonių renginių, vis daugiau lankytojų ieško ne triukšmingų vakarėlių, o ramybės, privatumo ir galimybės pabėgti nuo kasdienio tempo. Sodybų šeimininkai tikina, kad išgyventi galima ir iš tradicinių švenčių, ir iš naujų poilsio formų.

„Baliai” dar neatgyveno

Ginto Navardausko kaimo turizmo sodyboje Nevočiuose, ko gero, yra tekę pabuvoti ne vienam rajono gyventojui. Tai vienas seniausių objektų, siūlančių erdvę vestuvėms, šeimos šventėms, didesniems giminės susitikimams, kitaip tariant, „baliams”. Šį verslą pradėjo G. Navardausko tėvas, pastaruosius keliolika metų darbuojasi jis pats. 

„Kaip anksčiau, taip ir dabar yra visko – ir vestuvių, ir jubiliejų, ir giminės susitikimų. Pabūna prie stalo, pažaidžia sporto aikštelėse, paplaukioja tvenkinyje – pramogos tos pačios, niekas per daug nesikeičia”, – sodybos šeimininkas tikina, kad norinčiųjų tradiciškai švęsti nemažėja. 

Paprastai svečiai sodyboje šurmuliuoja tik savaitgaliais, užsisakydami nakvynę vienai ar dviem naktims.

Per sezoną pasitaiko vos viena kita šeima, atvykstanti ilgesnių atostogų. Sodyba gali pasiūlyti 30 nakvynės vietų, prie stalo telpa apie 70 svečių. Kainos viešai neskelbiamos, pasak sodybos savininko, jos paprastai derinamos pagal žmonių skaičių, sezoniškumą ir nuomos trukmę. 

Kadangi pavyksta išlaikyti stabilų klientų srautą, kol kas apie veiklos modernizavimą negalvojama. Bent pusė G. Navardausko klientų – šilališkiai, nemažai klaipėdiečių. 

Investicijos – įrengiant daugiau vietų nakvynei

Tradiciniu keliu juda ir „Mėlynosios bangos” savininkas Romualdas Trijonis. Pokylių salė, pirtis, miegamieji, pramogos gamtoje – metų metus siūlo tą patį paslaugų paketą. Sodybos gyvavimo laiką Romualdas skaičiuoja pagal eurą – ji įkurta tais pačiais metais, kai Lietuva perėjo prie euro, taigi 2015-aisiais. 

Ir vestuvėms, ir vasaros poilsiui, ir trumpalaikei nuomai – kaimo turizmo sodyba Bagdonuose, tikina jos šeimininkas, tinka viskam. Sodyboje įrengta net 140 nakvynės vietų. Tiesa, toks skaičius galimas tuomet, kai švenčia artimųjų ar draugų kompanijos, kurios gali apsistoti glaudžiau. Jei renginį organizuoja įmonė, kolegas dažniausiai tenka apgyvendinti atskiruose kambariuose, todėl realus nakvynės vietų skaičius sumažėja perpus.

„Būna išleistuvių, vyksta paskutinio skambučio šventės, žinoma, ir įvairūs asmeniniai susibūrimai. Tų renginių nemažėja, gal tik pačių dalyvių skaičius traukiasi. Anksčiau vestuvių pokylio vidurkis būdavo 80 žmonių, dabar – 35-40. Bet pagrindines metų pajamas, kaip anksčiau, taip ir dabar, užsidirbame būtent iš vestuvių”, – tvirtina R. Trijonis. 

„Mėlynojoje bangoje” šiai vasarai dar yra laisvų vietų, savaitgaliai taip pat ne visi užimti. Tačiau sodybos savininko tai nejaudina. Pasak jo, rezervacijų kalendorius gali užsipildyti vos per kelias dienas, nes nemažai klientų apsisprendžia paskutinę minutę.

Paklausos kol kas pakanka, todėl sodybos veiklos krypties keisti nereikia. Nors vis dažniau kalbama, jog kaimo turizmo sodybos nuo tradicinių pokylių persiorientuoja į ramų poilsį ar patirčių turizmą, „Mėlynojoje bangoje“ tokio poreikio nejaučiama.

Didžiausios investicijos iki šiol buvo nukreiptos į nakvynės vietų plėtrą. Tikslas paprastas – kad vienu metu būtų galima priimti skirtingas svečių grupes. Kol vieni dalyvauja žvejų varžybose ar įmonės renginyje, kiti gali švęsti vestuves, jubiliejų ar šeimos susitikimą, netrukdydami vieni kitiems.

„Gīvenėmą” irgi maitina vestuvės, bet kitokios

Ant etnografinės Bilionių sodybos „Gīvenėms” šeimininkų Editos ir Dariaus Navardauskų darbo stalo – jau 2027 m. kalendorius, o jame rezervuoti aštuoni ateinančio sezono savaitgaliai. Tie, kas vasaroja čia dabar, užsakymus pateikė vėliausiai pernai. 

„Įsiterpti į šių metų kalendorių – jokių šansų, nėra laisvo nei savaitgalio, nei paprastos dienos. Žinoma, pradžioje taip nebuvo, prireikė kelerių metų suprasti, ko nori pats, ką gali pasiūlyti žmonėms, išsigryninti kryptį”, – pripažįsta E. Navardauskienė. 

Anot Editos, kartu su vyru kuriama vieta buvo sumanyta kaip išskirtinė erdvė, kurioje svarbiausia – autentiškumas, ryšys su gamta ir dėmesys kiekvienai detalei. Pasak jos, būtent dėl to „Gīvenėms“ gerokai skiriasi nuo daugelio kitų kaimo turizmo sodybų.

„Esame visiškai autentiški – mūsų sodyba įrašyta į Kultūros paveldo vertybių sąrašą. Kai klausia, ar galime apnakvydinti 30 žmonių, atsakome, jog turime tik 13 vietų. Tuomet prasideda kūryba – įrengiame palapinių miestelį obelų sode ar pamiškėje, prie tvenkinio, ieškome individualių sprendimų. Unikali ne tik pati vieta, bet ir tai, ką galime pasiūlyti kiekvienam svečiui. Žinoma, vieni svarbiausių mūsų privalumų – tyla ir ramybė”, – pabrėžia pašnekovė. 

Bilionių etnografinėje sodyboje vyksta ir vestuvės, tačiau jos čia dažniausiai būna kitokios – artimos senosioms mūsų tradicijoms ir gamtai. Jaunieji neretai renkasi ne įprastą šventės scenarijų, o autentišką patirtį: basomis braidžioja po rasotą žolę, santuokos ceremonija vyksta pagal senovinius papročius.

Pasak E. Navardauskienės, jauni žmonės vis dažniau atsigręžia į tradicines vertybes, todėl norisi jiems pasiūlyti ne tik vietą šventei, bet ir galimybę pajusti ryšį su savo kraštu, istorija bei papročiais.

Bilionių sodybos vardas žinomas visoje Lietuvoje. Svečių čia sulaukiama iš įvairių šalies regionų, išskyrus savus. 

„Savam krašte pranašu nebūsi“, – juokiasi Edita, bet sako suprantanti kraštiečius: žmonės dažnai nori keliauti toliau, atrasti dar nematytas vietas. 

„Nėra ko slėpti – daugiausiai užsidirbame iš savaitgaliais vykstančių švenčių”, – pripažįsta sodybos savininkė.

Kartu ji pabrėžia, kad būtent tokie renginiai pareikalauja ir daugiausia darbo, pasiruošimo bei išlaidų. 

Žinoma, sodyboje laukiami ne tik vestuvininkai, bet ir ilgesniam vasaros poilsiui apsistojančios šeimos ar pernakvoti užsukantys „Camino Lituano” keliu traukiantys piligrimai. 

Idėja gimė Portugalijoje

Kitokio stiliaus vasarojimą siūlo ir Bijotų seniūnijoje Pakarčemio kaime įsikūrusi „Casa de Campo glamping” sodyba. Jos šeimininkas Paulius Lukošius šią idėją subrandino gyvendamas Portugalijoje. 

„Tinkamą sodybą radau netoli krašto, iš kur kilusi mano močiutė. Čia perkėliau keliaujant po panašias vietas užsienyje, savanoriaujant įvairiose šalyse sukauptas patirtis. Pamažu pradėjau vystyti projektą, ir štai gyvuojame jau penkeri metai”, – pasakoja vilnietis sodybos įkūrėjas. 

Nuo tradicinės kaimo turizmo sampratos „Casa de Campo” gerokai skiriasi, bet ir čia vyksta dideli renginiai – vestuvės, festivaliai, ką tik praūžė 140 vokiečių, automobilių turo po Baltijos šalis, dalyvių. 

„Džiaugiamės, kad mūsų svečiai iš anksto žino, kur atvažiuoja. Tarkime, prieš vestuves visi susirenka ir ruošiasi šventei kartu – ne visiems tai priimtina, bet kiti būtent to ir ieško, vertina paprastumą, autentiškumą, dėmesį detalėms. Šią vietą kūriau pirmiausia sau, o kai kuri sau, darai viską iš širdies. Smagu, kad žmonės tą pastebi ir įvertina, sako, jog jaučiasi čia kaip namuose, kaip pas močiutę kaime”, – šypsosi Paulius. 

Trys palapinės, pirties namelis ir sena autentiška troba – tai visas „Casa de Campo” nekilnojamasis turtas, kuriame yra 30 nakvynės vietų. Bet jei organizatoriai nebijo svečiams pasiūlyti apsistoti ir savose palapinėse, tad kartais čia telpa ir visas šimtas. 

„Vis tik pirmiausia esame orientuoti į pavienius svečius. Jei vestuvės – tai tik kartą per metus. Dažniausiai atvažiuoja poros, įsikuria trobelėse vienos kitoms netrukdydamos, arba visą sodybą išsinuomoja draugų kompanija. Esame atviri visiems”, – pabrėžia P. Lukošius, besidžiaugiantis klientais ir iš Bijotų, Girdiškės bei Šilalės. 

Verslas rajone pamažu plečiasi

Šiuo metu Šilalės rajone yra registruota 12 kaimo turizmo paslaugas teikiančių vietų – sodybų, stovyklaviečių ir poilsio erdvių. Sektorius palaipsniui auga: vienos sodybos veiklą baigia, tačiau atsiranda naujų iniciatyvų, kurios papildo rajono turizmo pasiūlą. 

„Sodybos dažnai viena kitą keičia, tačiau bendrai jų skaičius palaipsniui auga”, – teigia Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus kultūrinės ir turistinės veiklos koordinatorė Judita Noreikienė.

Pasak jos, šiandien rajono kaimo turizmo stiprybė – gamta ir įvairios galimybės ją patirti. Didžiausią pasiūlos dalį sudaro aktyvus poilsis gamtoje, vandens turizmas, ramus šeimų poilsis bei erdvės asmeninėms šventėms ir įmonių renginiams.

„Šilalės rajono kaimo turizmo sektorius remiasi trimis pagrindinėmis kryptimis – vandens turizmu, ramiu poilsiu gamtoje ir universaliomis paslaugomis, pritaikytomis šeimų, draugų grupių bei įmonių poreikiams”, – pabrėžia J. Noreikienė.

Vandens pramogos išlieka viena ryškiausių rajono krypčių. Net keturios kaimo turizmo sodybos  organizuoja plaukimus baidarėmis Jūros upe, viena paslaugų teikėja siūlo poilsį ir vandens pramogas prie Paršežerio. 

Greta aktyvaus laisvalaikio populiarėja ir lėtesnis poilsis – nakvynės gamtos apsuptyje, pirtys, kubilai, stovyklavietės, jaukūs susibūrimai šeimai ar draugų ratui. Pašnekovė pastebi, jog keičiasi ir pats poilsiautojų poreikis. Jei anksčiau kaimo turizmo sodybos dažniau buvo siejamos su didelėmis vestuvėmis ar linksmybėmis iki ryto, dabar vis daugiau žmonių renkasi kitokį poilsį.

„Vis dažniau ieškoma kokybiško laiko gamtoje – plaukimų baidarėmis, žygių, poilsio prie vandens ir jaukių susibūrimų šeimos ar artimųjų rate“, – sako J. Noreikienė.

Nors rajono sodybose apsistoja ir užsienio svečių, didžiausią lankytojų dalį sudaro lietuviai. Oficialūs duomenys rodo, kad tarp atvykstančiųjų vyrauja vietiniai keliautojai, o užsienio svečių kol kas sulaukiama iš Latvijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės.

Svarstydama, kurias kaimo turizmo sodybas galima būtų įvardyti kaip rajono perliukus, turizmo specialistė tikina, kad kiekviena jų savaip unikali. 

„Džiaugiamės stovyklaviete „Dobilų slėnis“, kurios savininkai dirba daugiau nei du dešimtmečius ir kviečia atvykti į Šilalės rajoną, siūlo apgyvendinimą ramybėje, miško apsuptyje, plaukimą baidarėmis. Nenutolstant nuo vandens, norisi paminėti ir stovyklavietę „Kukutis”, prieš keletą metų veržliai įsiliejusią į turizmo bendruomenę. Sodyba „2Rest Place” taip pat neseniai įsikūrusi, jos savininkai puoselėja aplinką, kuria paslaugas ir gerbūvį atvykstantiems. Paršežerio stovyklavietė Šilalėje žinoma tikriausiai kiekvienam. Atskirai norisi paminėti ir etnografinę Bilionių sodybą „Gyvenėms“, autentiškai atkurtą XIX a. pabaigos vienkiemį, kuriame lankytojai gali susipažinti su senąja Žemaitijos kaimo architektūra, buitimi ir tradicijomis”, – vardija J. Noreikienė. 

Tiesa, be 12 oficialiai registruotų kaimo turizmo sodybų, Šilalės rajone veikia ir bent 10 kitų neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjų. Tad įdomesnių poilsio vietų verta ieškoti ne tik tarp tradicinių kaimo turizmo sodybų. 

Jūratė KIELĖ

Pašnekovų, Reginos VAIČAITIENĖS, „Šilalės artojo” archyvo  nuotr.