Šilalėje gaminami kabeliai gynybos pramonei

Šilalėje įsikūrusi UAB „T&G Lithuania“ gamina kabelius ir jų sistemas, skirtas gynybos pramonei. Įmonės akcininkas ir operacijų direktorius Rokas Šlabaševičius šioje srityje dirba jau dvylika metų, o sukauptą patirtį nusprendė panaudoti gimtajame mieste. Kol kas įmonės padalinyje dirba devyni žmonės, tačiau jos vadovas turi ambicingų planų – iki 2027-ųjų pabaigos kolektyvą ketinama išplėsti iki daugiau kaip 40 darbuotojų.

Įmonėje nuo praėjusių metų gruodžio dirbančios Vaida ir Jūratė į „T&G Lithuania“ atėjo neturėdamos darbo patirties šioje srityje. Tačiau reikiamų įgūdžių jos jau įgijo ir šiandien džiaugiasi galimybe dirbti arti namų. Moterų teigimu, Šilalėje tokių darbo vietų reikėtų daugiau.

Su R. Šlabaševičiumi kalbamės apie sprendimą verslą kurti būtent Šilalėje, darbuotojų paiešką ir rengimą, gynybos pramonės rinką, bendradarbiavimą su užsienio partneriais bei įmonės plėtros planus. Verslininkas atvirai pasakoja ir apie iššūkius, su kuriais susidūrė, ir teigia iki šiol pasigendantis didesnio savivaldybės bei valstybės institucijų dėmesio ir paramos.

– Kaip pristatytumėte UAB „T&G Lithuania“ veiklą?

– Gaminame nuo paprasčiausių laidų iki sudėtingų kabelių sistemų, skirtų gynybos pramonei, šarvuočiams, raketų sistemoms bei kitai karinei technikai. Šiuo metu Lietuvoje dar negaminame komponentų F-35 naikintuvams, tačiau ateityje tikimės prisiliesti ir prie didesnių projektų.

– Kaip kilo mintis imtis tokios veik­los ir ryžtis tiekti komponentus karinei pramonei?

– Šioje srityje esu jau 12 metų, Norvegijoje dirbau tokį pat darbą, pamačiau perspektyvą tokį verslą kurti Lietuvoje ir kilo mintis panaudoti sukauptas žinias. Mane labai domina ši sritis, nes kiekvieną dieną kyla iššūkių dėl kasdien atsinaujinančios ir prog­resuojančios technikos. Tiesa, tai sukelia ir nemažai streso, nes turime prisitaikyti prie rinkos, bet žinau, jog tai yra daroma dėl visų mūsų gerovės. 

Šiuo metu gynybos pramonės produkcijos paklausa yra didelė. Taip pat reikia suprasti, kad viskas, ką gaminame, turi veikti 100 procentų – jeigu karys paspaudžia mygtuką, įranga turi tiksliai veikti, nes nuo to gali priklausyti žmogaus gyvybė.

– Gyvenate Kaune. Kodėl verslo veiklai pasirinkote būtent Šilalę?

– Visų pirma todėl, jog Šilalė yra mano gimtasis ir mylimas miestas. Kaune gyvenu, nes kažkada norėjosi pabėgti į didesnį miestą, tačiau kalbant apie verslą, Šilalėje jį kurti, mano vertinimu, yra daug naudingiau. Kaune ar Vilniuje sudėtingiau rasti darbuotojų, kurie būtų pasiruošę vienoje darbo vietoje išlikti ilgą laiką. Mūsų versle darbuotojų kaita būtų viena didžiausių problemų. Darbuotoją reikia mokyti mažiausiai pusmetį, tik po to jis gali savarankiškai dirbti. Jeigu investuojame į mokymus, o žmonės keičiasi, sakykime, kas metus, būtų ne­įmanoma išgyventi kaip verslui. Todėl siekiame kuo mažesnės darbuotojų kaitos.

– Ką apskritai reiškia tokį verslą kurti mažame mieste? Ar jau pastebite ir trūkumų?

– Kol kas jokių didelių trūkumų nematau, darbuotojų taip pat nesudėtinga rasti.

– Kokius reikalavimus keliate žmonėms, norintiems čia įsidarbinti?

– Jokių ypatingų reikalavimų nėra, svarbiausia – atsakomybė, noras stengtis ir išmokti. Aukštojo išsilavinimo turėti nebūtina, tačiau pageidautina bent minimaliai išmanyti apie elekt­rą, nes net mažiausia klaida gali kainuoti labai daug tiek mums, tiek klientui.

Kita vertus, pageidautinas ne tik techninis supratimas, bet ir estetinis matymas, nes galutinis produktas turi ir veikti, ir atrodyti kokybiškai.

Šiuo metu įdarbiname moteris, nes tai yra labai kruopštus darbas. Iš patirties galiu drąsiai pasakyti, kad moterys yra daug kruopštesnės už vyrus. Tą patį darbą vyras gal ir gali padaryti greičiau, bet moteris jį atlieka daug kokybiškiau. Todėl mūsų nuostata geriau produktą gaminsime lėčiau, bet kokybiškai.

– Kiek žmonių šiuo metu dirba gamyboje ir kokią plėt­rą planuojate?

– Šiuo metu turime 16 darbo vietų, devynios iš jų jau yra užimtos. Statome papildomą priestatą, todėl tikimės iki 2027 m. pabaigos turėti daugiau nei 40 gamybos darbuotojų. 

– Su kokių šalių užsakovais daugiausia bendradarbiaujate?

– Šiuo metu bendradarbiaujame su Švedija, Suomija ir Norvegija. Lietuvoje gynybos pramonė dar nėra taip išvystyta, daug ką perkame iš užsienio valstybių, tačiau Lietuva po truputį pradeda daugiau prisidėti ir savo darbais. Šiuo metu konkurencijos Lietuvoje nejaučiame.

– Neseniai įmonėje lankėsi Pietų Korėjos bendrovės „Hanwha Aerospace“ atstovai. Koks buvo šio vizito tikslas?

– Lietuva yra susidomėjusi vienu jų produktu, tačiau šiuo metu negaliu atskleisti, kokiu. Įmonė ieško partnerių Lietuvoje. Jeigu būtų nuspręsta pirkti jų įrangą, dalis su produkcija susijusių darbų galbūt vyktų ir Šilalėje. Susitikimą vertiname gerai, tačiau šiuo metu sunku kažką konkretaus pasakyti, nes tai buvo tik pirmasis apsilankymas.

– Gynybos pramonė Lietuvoje dabar sparčiai auga. Į šią rinką žengėte matydamas ilgalaikę verslo perspektyvą ar tam įtakos turėjo ir dabartinė geopolitinė situacija?

– Visų pirma tikrai matėme verslo perspektyvą, tačiau, kaip ir minėjau, mums svarbu, kad Lietuva ir mūsų sąjungininkai galėtų kuo greičiau apsirūpinti reikalinga ginkluote. Lietuva ir kitos Europos šalys jau yra pateikusios daug užsakymų, tačiau jie vėluoja dėl to, kad trūksta karinių komponentų gamybos pajėgumų. Europoje ši pramonė ilgą laiką buvo nuslopusi, nes tokio masto Rusijos agresijos jau seniai niekas nebuvo matęs.

– Ar sudėtinga Lietuvoje pradėti su gynybos pramone susijusį verslą?

– Taip, kriterijai ir reikalavimai yra labai aukšti, todėl pradžia nebuvo lengva. Be to, labai svarbu turėti žmonių, galinčių patarti įvairiais klausimais. Tarkime, mes šiuo metu siekiame gauti mūsų veiklai būtiną sertifikatą. Spalio 20 d. bus paskutinis įmonės auditas, tikiuosi, jog esame jam pasiruošę ir atitiksime visus kriterijus.

– Ar įmonė, pradėdama veiklą Šilalėje, gavo savivaldybės, valstybės ar kitų institucijų finansinės paramos?

– Iki šios dienos jokios paramos negavome. Manau, kad trūksta finansinio palaikymo tiek iš savivaldybės, tiek iš Krašto apsaugos ministerijos. Mano nuomone, tokias įmones reikėtų skatinti. Važiuojame į parodas, esame matomi. Ne kartą teko susitikti su krašto apsaugos ministru, kuris žino apie mūsų veiklą ir yra pažadėjęs mus aplankyti. Tačiau jeigu ateityje nematysime iniciatyvos iš valdžios, turėsime patys galvoti, kaip užtsitikrinti stabilų funkcionavimą. 

– Kur norėtumėte matyti įmonę po penkerių metų? Ar nepaliksite Šilalės?

– Kol kas visas mūsų dėmesys sutelktas į Šilalę, čia iš viso planuojame statyti tris priestatus. Tačiau neatmetame galimybės plėstis ir į kitą miestą, bet tai priklausys nuo poreikio.

Donata STASYTYTĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo” praktikantė

AUTORĖS nuotr.